Medziokle.info - Tikro medžiotojo portalas!

Tai sakalai, vanagai, ereliai, grifai, lingės. Visų jų daugiau - mažiau smailas lenktas snapas, aštrūs nagai. Dauguma jų vikriai skraido, kai kurie gali ilgai sklandyti. Spalvos įvairios, bet visada neryškios. Patelės dažnai stambesnės už patinus, kartais skiriasi ir spalva. Šių paukščių atvaizdai neretai matomi valstybių herbuose, piniguose - tai jėgos, drąsos, ištvermės, galybės simbolis.

Skirtingų rūšių plėšrieji paukščiai minta gyvuliniu, bet labai skirtingu maistu. Jų tarpe yra mintančių beveik vien tik vabzdžiais (skėtsakalis), žuvimis (žuvininkas), ropliais (gyvatėdis), paukščiais (paukštvanagis), peliniais graužikais (pelėsakalis), dvėseliena (grifas), kiti minta įvairesniu maistu. Jo ieško miškuose, miškeliuose, pievose, dirbamuose laukuose, pelkėse, upėse, ežeruose ir net šiukšlynuose. Taigi plėšrieji paukščiai minta ne vien kiškučiais, kurapkomis, fazanais, antimis, vištomis ir kitais naminiais paukščiais, kaip daug kas mano. Iš laukinių žvėrių ir paukščių į jų nagus pirmiausiai patenka silpni, ligoti, sužeisti individai, o tai yra natūrali atranka, visada naudinga kiekvienai rūšiai. Todėl dauguma plėšriųjų paukščių rūšių yra labai naudingos. Visi plėšrieji paukščiai reti. Tad neverta kalbėti apie daromą žalą net tų rūšių paukščių, kurie gaudo medžiojamuosius ir naminius gyvūnus.

Lizdus krauna dažniausiai medžiuose, rečiau ant žemės (lingės). Stambiųjų rūšių deda 1 - 3, smulkiųjų - 3 - 7, dažniausiai išmargintus įvairių spalvų, dydžių ir formų dėmėmis kiaušinius. Jaunikliai išsirita apaugę baltais pūkais.

Ilgą laiką plėšrieji paukščiai buvo persekiojami ir įvairiausiais būdais naikinami. Leidžiamų naikinti rūšių sąskaita kentėjo visos rūšys. Taip buvo ne tik Lietuvoje, o bemaž visur. Todėl nenuostabu, kad plėšrieji paukščiai yra vieni rečiausių. Iš 24 Lietuvoje aptinkamų jų rūšių net 13 (!) įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą. Lietuvoje visų rūšių plėšriuosius paukščius šaudyti, gaudyti, kitaip naikinti draudžiama visur ir visais metų laikais. (Tas pats pasakytina ir apie pelėdas).

Paprastasis suopis (suopis, vakarinis suopis). Lietuvoje pats gausiausias. Dažniausiai tamsus. Skrydyje charakteringi platūs sparnai, neilga ir plati uodega. Mėgsta tupėti laukuose augančių pavienių medžių viršūnėse, ant stulpų, šiaudų stirtų. Minta daugiausia peliniais graužikais. Juos medžioja skraidydamas virš laukų, pievų. Stebėdamas grobį gali "pakibti" ore vienoje vietoje. Lizdai įvairaus dydžio, miškuose. Rudenį išskrenda (žiemą Lietuvoje aptinkamas šviesesnis, iš šiaurės kraštų atskrendantis tūbuotasis suopis), labai naudingas.

Vištvanagis. Sparnai platūs, trumpi, buki. Uodega ilga. Senų paukščių apatinė kūno dalis šviesi su smulkiais tamsiais skersiniais dryželiais. Viršutinė kūno dalis tamsiai pilka. Jaunų paukščių apatinė kūno dalis su tamsiomis išilginėmis dėmėmis, viršutinė kūno dalis pilkai ruda. Patelės (kūno masė 1,2 kg) dvigubai didesnės už patinus (apie 0,6 - 0,7) kg). Minta smulkiais ir vidutinio dydžio paukščiais ir žinduoliais. Kartais atskrenda į sodybas ir nugvelbia kokią vištą ar ančioką. Gyvena miškuose. Lietuvoje retas.

Paukštvanagis. Išvaizda ir kūno sudėjimu labai panašus į vištvanagį, tik gerokai mažesnis. Patelės kūno masė apie 250 g, patinų - apie 150 g. Minta smulkiais paukščiais. Gyvena miškuose, net ir nedideliuose. Atskrenda į sodybas. Lietuvoje nedažnas.

Pesliai. Abu, bet ypač antrasis, reti, įrašyti į Lietuvos Raudonąją knygą. Tamsus, didesnis už varną. Lengviausia pažinti pagal iškirptą (kaip kregždės, tik ne tiek giliai) uodegą. Minta gyvomis ir nudvėsusiomis žuvimis, varlėmis, pelėnais, paukščių jaunikliais. Apsilanko šiukšlynuose. Gyvena netoli ežerų ir didelių upių. Lizde visada yra įvairiausio šlamšto: popieriaus, skudurų, polietileno, kartais net metalo ir pan.

Lingės. Lietuvoje aptinkamos keturios lingių rūšys, peri dvi:

pievinė lingė (įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą). Patelės rudos, patinai šviesesni - dažniausiai pilki. Sklęsdamas linguoja į šonus (iš ko kilęs lietuviškas pavadinimas). Minta peliniais graužikais, paukščių kiaušiniais ir jaunikliais. Gyvena pelkėse, drėgnose pievose, laukuose. Peri ant žemės.

Lietuvoje dar peri žuvininkas (erelis žuvininkas), vapsvaėdis, erelis rėksnys, jūrinis erelis, skėtsakalis, startsakalis, pelėsakalis. Jie visi, išskyrus skėtsakalį, įrašyti į Lietuvos Raudonąją knygą.

Šaltinis www.smb.lt