Medziokle.info - Tikro medžiotojo portalas!

Beveik naminio karvelio dydžio (kūno masė apie 300 g). Snapas ilgas (6 - 7 cm), akys didelės, tamsios. Kojos, skirtingai negu daugumos tilvikų, trumpos. Iš toliau atrodo pilkai ruda. Viršutinė kūno dalis tamsesnė, apatinė šviesesnė. Paėmus į rankas matosi, kad šią spalvą sudaro sudėtingas ir sunkiai aprašomas juodos, įvairių atspalvių rudos ir pilkos spalvos raštas (raibumas).

Gyvena miškuose. Labiausiai mėgsta drėgnus lapuočių ir mišrius. Sausų pušynų vengia, bet ir juose randa drėgnų, juodalksniais apaugusių plotų, upelių slėnių, kur ir apsigyvena. Iš žiemaviečių parskrenda kovo pabaigoje - balandžio pradžioje. Aktyviausia sutemose. Tai, kad slanka naktinis paukštis, galima spręsti ir iš didelių akių.

Minta gyvulinės kilmės maistu: įvairiausiomis kirmėlėmis (dažniausiai sliekais), įvairiausiais žemės paviršiuje bei viršutiniame jos sluoksnyje gyvenančiais vabzdžiais, jų lervomis. Sliekus sugeba aptikti, išsitraukti iš žemės ir tokio gylio, kiek pasiekia savo ilgu snapu. Paukštis snapu bado minkštą žemę. Jei netoliese yra sliekas, jis tai pajunta ir pradeda šliaužti, trauktis. Jo judesius "užfiksuoja" labai jautrūs ir gausūs snapo gale po nestora oda esantys receptoriai. Tada paukščiui visai nesunku vienu ar keliais snapo dūriais į minkštą žemę slieką nutverti.

Lizdas visada ant žemės. Tai nedidelė duobutė tarp žolių, po eglute ar kitoje vietoje, išklota sausa žole, lapais. Deda, kaip ir visi tilvikai, dažniausiai keturis taškuotus, palyginus gana didelius, kriaušės formos (vienas galas smailas, kitas bukas) kiaušinius, kurie lizde visada smailagaliais atsukti į centrą. Jaunikliai išsirita gerai išsivystę: apaugę pūkais, atviromis akimis ir greit palieka lizdą, į kurį vėliau negrįžta. Maitinasi savarankiškai. Būdami vos 10 dienų amžiaus jau sugeba paskristi. Peri ir jaunikliais rūpinasi tik patelė.

Pavasarį, ypač šiltais, nevėjuotais (nestiprus, šiltas lietus netrukdo) vakarais, saulei leidžiantis slankos pradeda skraidyti virš miško. Šis skraidymas vadinamas slankų traukimu. Tai nieko bendro su migracija nėra, tai slankų tuoktuviniai skraidymai (tuoktuvių elementas). Skrenda paprastai dideliais ratais per kelis metrus virš medžių viršūnių. Dažniausiai virš jaunuolynų, nedidelių miško pievų, pelkių pakraščių. Tokiose vietose jų ir tykoma. Skrisdamos kurkia (kvor, kvor, kvor...) ir cypsi (psip, psip...). Slankos skraido ir sutemus, nors ne taip aktyviai. Bet tada jų jau negalima įžiūrėti, tik girdisi balsai. Todėl ši medžioklė labai trumpa, trunka ne ilgiau kaip l valandą. Rudenį su paukštiniu šunimi slankų ieškoma jų mėgstamose dienojimo vietose - drėgnuose miškuose, gausiai krūmais apaugusiose pievose ir kitose panašiose vietose. Tačiau ši medžioklė Lietuvoje nepopuliari ir vargu ar kas nors specialiai medžioja slankas rudenį. Slanka skrenda gana vikriai, moka manevruoti tarp medžių. Todėl pataikyti į ją nelengva. Surasti nušautą, juo labiau tik sužeistą paukštį, be paukštinio šuns, labai sunku. Šaunama 6 - 7 numerio šratais.