Medziokle.info - Tikro medžiotojo portalas!

Laukys - vištelinių (vandens vištų) šeimos atstovas (ne antinių šeimos!). Kiek mažesnis už didžiąją antį - kūno masė 0,6 - 0,9 kg. Visos plunksnos tamsiai pilkos, beveik juodos (iš toliau atrodo visiškai juodas). Labai ryškus požymis, pagal kurį laukys lengvai atskiriamas nuo kitų paukščių - snapas ir kakta (plunksnomis neapaugęs odos plotas) balti. Kojų pirštai su plaukiojamosiomis skiautėmis (pirštai plaukiojamąja plėvele, kaip ančių, nesujungti). Patinas ir patelė nesiskiria.

Laukiai gyvena prie vandens: paežerėse, tvenkiniuose, upių senvagėse, pelkėse. Svarbiausia, kad būtų bent nedideli tankūs vandens augalų sąžalynai ir atviro vandens plotai. Daug laiko praleidžia vandenyje. Skraido gerai, bet kyla nenoriai, ypač rudenį, kai būna nusipenėję. Jau pakilę skristi, kol kojomis siekia vandenį, dar "bėga" jo paviršiumi.

Minta daugiausia augalinės kilmės maistu: sėklomis, daigais, lapais, ūgliais. I«sa ir gyvulinės kilmės maistą: vabzdžius įvairiose jų vystymosi stadijose, vorus, vėžiagyvius, kirmėles, smulkius moliuskus.

Pavasarį parskrenda tik nutirpus ledui (nedaug laukių žiemoja ir neužšąlančiuose Lietuvos vandenyse). Lizdą krauna tarp vandens augalų iš sudžiūvusių augalų dalių (pūkų jame niekada nebūna). Deda dažniausiai 6 - 9 sauso molio spalvos, smulkiai išmargintus tamsiais taškeliais, kiaušinius. Jaunikliai išsirita apaugę juodais pūkais. Jie greitai palieka lizdą ir vėliau į jį negrįžta. Iš karto gerai bėgioja, plaukioja, nardo. Maitinasi savarankiškai, bet juos globoja abu tėvai.

Laukių medžioklė Lietuvoje nepopuliari. Šaunama 3 - 5 numerio šratais, dažniausiai ant vandens (taip šaudyti laukius Medžioklės taisyklės leidžia), nes į orą kyla labai nenoriai. Todėl būtinas ypatingas atsargumas.

Šaltinis www.smb.lt