Medziokle.info - Tikro medžiotojo portalas!

Dirbdamas Lietuvos miškų institute, teterviniais paukščiais - kurtiniais, tetervinais, jerubėmis domiuosi jau keletą metų. Žinau Lietuvoje nemažai kurtinių ir tetervinų tuokviečių, kuriose pavasarį stebiu įdomų jų tuoktuvių procesą. Teko dalyvauti užsienio konferencijose, susijusiose su šių paukščių rūšių tyrimais ir apsauga. Aplankiau keletą veislynų kaimyninėse šalyse, kur kurtiniai ir tetervinai veisiami

moksliniais ir paleidimo į laisvę (introdukcijos) bei mėgėjiškais tikslais. Porą kartų išperinome ir auginome kurtinius, jerubes nelaisvėje. Noriu pasidalyti mintimis apie šių paukščių gyvenseną bei apsaugą.
Reikia pripažinti, jog Lietuvoje šių paukščių tyrimų buvo vykdyta labai mažai. Gal todėl, kad jų stebėjimas reikalauja labai daug laiko, kantrybės ir profesionalumo. Didžiausi darbai šioje srityje buvo nuveikti dar prof. T. Ivanausko ir jo tuomečio studento V. Logmino. Vėliau daugelis kitų autorių tik perrašė, citavo minėtus gamtininkus bei jų atliktus tyrimus. Šiais laikais išleistas vos vienas kitas leidinys apie šių paukščių gyvensenos stebėjimą. Taip pat paminėtinas vieno garsiausių šalies gamtininkų Eugenijaus Drobelio visai neseniai sukurtas nuostabus filmas apie kurtinių gyvenimą bei jo su kolega V. Knyva išleistas fotografijų albumas apie Čepkelių kurtinius.
Dabartiniu metu daug mokslininkų visame pasaulyje vykdo tyrimus, susijusius su tetervinių paukščių populiacijų gausos pokyčiais priklausomai nuo kraštovaizdžio fragmentacijos bei kaitos, intensyvios miškininkystės, plėšrūnų gausos svyravimo ir 1.1. Kaimyninėse šalyse (Lenkijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje) vykdomi ar neseniai buvo vykdyti tokie darbai kaip populiacijų gamtoje atkūrimas (reintrodukcija), kurtinių porūšių nustatymas, tetervinių paukščių stebėjimas telemetriniais prietaisais, dirbtinis paukščių rūšių kryžminimas (kurtinio x tetervino x medžiojamojo fazano) ir kt.

Tetervinių paukščių tyrėjai yra susibūrę į Tetervinių (paukščių) specialistų grupę (Grouse Specialists Group), vienijančią mokslininkus iš viso pasaulio. Jie leidžia elektroninį periodinį žurnalą „Grouse News", kuriame publikuojami naujausi tyrimų duomenys, taip pat rengia mokslines konferencijas, simpoziumus.
Manyčiau, kad LR Aplinkos ministerijos publikuojami pastarųjų metų duomenys apie kurtinių ir tetervinų gausą mūsų šalies miškuose nėra ir negali būti tikslūs, nes jau ne vienerius metus nebuvo vykdyta šių paukščių tuokviečių inventorizacija, jau nekalbant apie ištisinę individų apskaitą. Saugomose teritorijose dirbančių specialistų kas 2 (kurtinių) ir 3 (tetervinų) metai vykdomo monitoringo rezultatai labai priklauso nuo šių gamtininkų profesionalumo, atsidavimo šiam darbui, galų gale nuo sąžiningumo (tegul jie neįsižeidžia). Pagal monitoringo reikalavimus rengti kurtinių ir tetervinų apskaitas tuokvietėse toli gražu ne tas pats, kaip skaičiuoti, tarkim, baltuosius gandrus ar pilkąsias gerves. Baigus apskaitas gauti skaičiai yra pateikiami minėtai LR Aplinkos ministerijai. Puiku, jei jie yra užrašomi ne „nuo lubų". Beje, didesnė abiejų rūšių populiacijų dalis, kaip nurodoma literatūroje, aptinkama būtent nesaugomose teritorijose. Šiaip ar taip, kai kurių žymių gamtininkų teigimu, patiems paukščiams yra geriau, kai šie kuo mažiau trikdomi jiems ypač svarbiu - tuoktuvių metu. Kadangi dažnai akcentuojama, jog šios rūšys sparčiai nyksta, jų apsaugai yra steigiamos saugomos teritorijos, įkurtas veislynas (kurtiniams) ir tam buvo skiriamos didelės lėšos iš Europos Sąjungos gamtosaugos fondų, tad reikėtų žinoti kuo tikslesnį gamtoje gyvenančių individų skaičių.
Kaip pradinį žingsnį prieš (tikėtina, greitu laiku būsiančią) ištisinę kurtinių, tetervinų, o galbūt ir jerubių apskaitą 2008 m. atlikome anketinę VĮ miškų urėdijų apklausą „Dėl vištinių miško paukščių ap-skaitos ir jų išsaugojimo". Siuntinėdamas anketas maniau, jog šie duomenys nebus labai tikslūs, ypač iš girininkijų, kurių dar-buotojai mažai domisi paukščiais arba dėl kitų priežasčių nurodys netikslią informaciją, tačiau praėjusį pavasarį apvažiavus dalies girininkijų miškus ir pabendravus su pačiais miškininkais pasirodė, jog nurodyta informacija dėl esamo paukščių paplitimo bei jų skaičiaus labiau ar mažiau atitinka tikrovę. Taip pat pastebėjau, jog nemažai miškininkų, kur šių paukščių yra, aktyviai domisi jų gyvensena, o kai kurie netgi vykdo pavasarinius stebėjimus tuokvietėse, fiksuoja užrašuose informaciją apie aptiktus paukščius ir 1.1.
Anketoje girininkijų atstovai (girininkai ar jų pavaduotojai) nurodė, kurie iš šių paukščių aptinkami girininkijų miškuose, kiek ir kur yra vienų ar kitų paukščių tuokviečių, taip pat išsakė savo nuomonę apie paukščių gausėjimą ar mažėjimą ir galimas to priežastis. Jie taip pat nurodė ir galimas šių paukščių gausinimo priemones savo valdomuose miškuose, o kai kur šios priemonės jau vykdomos.
Pagal gautus anketų rezultatus tetervinių paukščių gausa stabili maždaug dviejuose trečdaliuose girininkijų, mažėja -ketvirtadalyje, o gausėjimas pastebėtas maždaug šeštadalyje girininkijų. Kaip gausos mažėjimo priežastis absoliuti dauguma atsakiusiųjų įvardijo natūralių priešų - kiaunių, lapių, šernų ir ypač pagausėjusių kranklių įtaką, taip pat intensyvią miškų ūkio veiklą, brakonieriavimą, tuokviečių užžėlimą (tetervinams). Dėl paukščių išsaugojimo ir pagausinimo daugiau kaip pusė atsakiusiųjų miškininkų mano, kad nereikėtų daryti visiškai nieko, apie trečdalis - kad reikėtų riboti pavasarį miške besilankančiųjų žmonių skaičių, o maždaug kas ketvirtas įrengtų (ar jau įrengė) žvyro aikšteles (gastrolitų poreikis vištiniams paukščiams). Ypatingai siūloma intensyviau medžioti plėšrūnus. Reikia pabrėžti, kad pastebimas jerubių gausėjimas. Buvo siūlymų netgi vėl leisti šias paslaptingas, todėl sunkiau pastebimas, višteles medžioti. Taigi, tokia miškininkų nuomonė. Už tai norėčiau jiems ir padėkoti. Beje, šias apklausos anketas išsiuntinėjome ir šalies saugomų teritorijų direkcijoms. Gauti duomenys apie tetervinių paukščių paplitimą kiek skiriasi, nes saugomos te-ritorijos Lietuvoje apima tik dalį valstybinių miškų plotų.

Norėčiau trumpai pakomentuoti gautus duomenis apie kurtinius. Ilgamečių stebėtojų duomenimis kurtiniai tas pačias tuoktuvių vietas naudoja daugelį metų, o iškirtus tuokvietėje medžius - pasitraukia, tačiau ataugant medynui jau po 40-50 metų į tą pačią tuokvietę paukščiai ir vėl sugrįžta. Tiksliau - kažkelintos kartos palikuonys. Naujausiais užsienio kurtinių tyrinėtojų duomenimis miškų masyve dažniausiai yra ne keletas atskirų tuoktuvių vietų, kaip buvo manyta anksčiau, o viena centrinė ir keletas kitų - taip vadinamų „satelitinių". Patinai, dažniausiai jauni, tuoktuvių metu po jas migruoja, todėl pavasarį toje pačioje tuokvietėje kaskart gali skirtis dalyvaujančių patinų skaičius, o kai kada jų ir visai nebūti. Tai gali priklausyti nuo daug ko, pavyzdžiui, nuo trikdymo tuoktuvių metu (medienos ruošos, transportavimo darbų ir kt), todėl paukščių stebėtojams teigti, kad kažkuriais metais kurtinių tuokvietė „išnyko" ar „atsirado" nauja, kaip šiemet teko girdėti iš Lazdijų krašto, nereikėtų.
Dėl minėto trikdymo tuoktuvių metu. Saugomų teritorijų LR įstatymas bei kiti nacionaliniai teisės aktai VĮ miškų urėdijas įgalioja privaloma tvarka laikytis nustatytų apribojimų. Tai reiškia, kad tuose miškų kvartaluose, kur yra kurtinių ar tetervinų tuokvietės, ir tam tikru spinduliu aplink miškų kirtimai yra uždrausti (išimtis - sanitariniai kirtimai), tačiau pavasarį lankantis kai kuriose tuokvietėse teko pastebėti vykdomus kitus miškų ūkio darbus, pvz., medienos traukimą. Šiuo atsakingiausiu paukščiams -tuoktuvių - metu privalu nevykdyti JOKIŲ miško ūkio darbų tuokvietėse ir nustatytu atstumu aplink jas.
Važinėjant po kurtinių ir tetervinų gy-venamus miškus tenka pamatyti, kad šalia gyvybingų tuokviečių yra medžiotojų įrengtos žvėrių šėrimo aikštelės, tykojimo bokšteliai. Čia yra dviguba problema -manau, nevienas medžiotojas norėtų ant sienos turėti tetervino ar, juo labiau, kurtinio iškamšą. Kiek Lietuvoje nelegaliai sumedžiojama šių paukščių, pasakyti sunku. Matyt, per mūsų šalies taksidermistų rankas „pereina" ne vien Karelijos ar Sibiro kurtiniai. Tačiau didesnė bėda yra kitur - nors žvėrių šėryklos yra skirtos ka-nopiniams, bet, kaip žinia, jos pritraukia ir plėšrūnus - kiaunes, lapes, mangutus. Šių žvėrelių išaugusi „armija" stipriai sumažina ne tik dėčių, bet ir jauniklių bei suaugusių paukščių skaičių. O kad didžiulę žalą paukščių dėtims daro šernai, šėryklose neradę pašarų ir knisdami visą dirvos paklotę, galima numanyti. Teisiškai šalia kurtinių ir tetervinų tuokviečių įrengti žvėrių šėrimo ar viliojimo vietų negalima, tačiau, matyt, ne visur tai yra sukontroliuojama. Paklausti medžiotojai teisinasi nežinoję, jog netoliese yra šių paukščių tuokvietė, girininkų pateiktuose dokumentuose tuokvietės dažnai būna pažymėta ne visos. Tai tik įrodo, jog reikalinga nauja kurtinių tuokviečių inventorizacija visoje Lietuvoje.
Kaip minėjau, kurtinių apsaugos tikslu Jurbarko rajone Viešvilės gamtinio rezervato teritorijoje prieš pora metų buvo įkurtas kurtinių veislynas. Europos Sąjungos (JTVP/PAF ir MPP/PAF) fondų lėšomis buvo pastatytas modernus pastatas su paukščių perinimui reikalingomis patalpomis bei technika, įrengti erdvūs voljerai. Taip pat įsigytas specialus voljeras, skirtas paukščiams aklimatizuoti gamtoje, t. y. palaikyti tam tikrą laiką prieš paleidžiant į laisvę. Šiame veislyne išauginti kurtiniai turėtų būti paleidinėjami Karšuvos girioje. Galbūt ir kitose vietose, kur dar gyvybingos šių paukščių vietinės populiacijos, tačiau dėl savo izoliuotumo (suskaidytų miško masyvų) negali keistis genetine informacija, kas įtakoja palikuonių gyvybingumą, sveikatingumą. Mintis gera, tik va bėda, vis nepavyksta gauti „veisiamosios medžiagos", t.y. kurtinių kiaušinių ar pačių paukščių. Teisiškai šiuos darbus (veisimo, paleidimo į gamtą) galima atlikti tik su Lietuvoje gyvenančiais kurtiniais. Mokslininkai teigia, kad Lietuvoje gyvenantys kurtiniai išskiriami į du porūšius - ,Major" ir ,JPleskei", išoriškai kiek besiskiriančiais savo dydžiu. Veisimui reikalingi pirmojo iš minėtų porūšių kurtiniai. Tiesa, detalūs porūšių tyrimai šalies teritorijoje dar nevykdyti, tačiau preliminarus porūšių išsidėstymas yra žinomas. Pasinaudodamas proga prašau kolegų miškininkų, medžiotojų ir kitų geros valios žmonių, kad pavasarį atsitiktinai nu-baidę nuo lizdo kurtinę ir aptikę kiaušinius apie tai praneštumėte minėtai Viešvilės gamtinio rezervato direkcijai. Taip prisidėtumėte prie kurtinių pagausinimo Lietuvoje.
Panašus veislynas jau keliolika metų veikia Lenkijoje, Beskidų kalnuose. Čia paukščiai veisiami išskirtinėmis sanitari-nėmis sąlygomis, po kelias ar keliolika dešimčių jų kasmet paleidžiama į gamtą, taip papildant kažkada tame regione beveik išnykusią, o dabar sėkmingai atsikuriančią kurtinių populiaciją. Šis modernus, dalinai automatizuotas veislynas buvo įrengtas, investavus milijonines Europos Sąjungos lėšas. Veislyno išlaikymui (paukščių prižiūrėtojų atlyginimams, kurtinių maistui, ūkinėms ir kt. išlaidoms) kasmet skiriama kelios dešimtys tūkstančių eurų. Prie finansavimo prisideda ir tenykštė miškų urėdija. Mokslininkai stebi paleidžiamų kurtinių prisitaikymą prie gamtos sąlygų naudodami sekimo - tele-metrinius prietaisus, vykdomos paukščių apskaitos. Be to, keletą metų buvo vykdomas projektas, kurio metu vietiniai medžiotojai piniginėmis priemonėmis buvo skatinami naikinti plėšriuosius žvėris, mokant už kiekvieną tame regione sumedžiotą plėšrūną. Šiame veislyne pernai lankėmės su minėto Viešvilės rezervato atstovais bei keletu kitų gamtininkų. Veislyno „šeimininkai" puikiai priėmė, apgyvendino, surengė mokomąsias paskaitas, pasidalino kurtinių auginimo patirtimi, žadėjo pakonsultuoti ir ateityje.
Kitas kurtinių ir tetervinų veislynas įsi-kūręs šiaurinėje Lenkijos dalyje. Jame mokslininkai vykdo šių paukščių genetinius, reprodukcinius tyrimus - dirbtinai kryžmina ne tik kurtinus su tetervinais tarpusavyje, bet ir su medžiojamaisiais fazanais. Tai aktualu, kadangi šioje Lenkijos dalyje medžiotojų išleisti ir išlikę gyvi per medžiokles fazanai, skirtingai nei mūsų šalyje, neretai ištveria žiemą. Pavasarį jie kartais poruojasi su kitais negausiais viš-tiniais paukščiais, būtent su kurtiniais ar tetervinais. Teko matyti tokį mišrūną -paukštis atrodo, galima sakyti, kraupiai.
Trumpai apie grėsmes teterviniams paukščiams gamtoje. Pas mus, kaip žinia, juntamas didelis kiauninių žvėrelių, lapių, mangutų ir ypač kranklių populiacijų pagausėjimas. Be šių gyvūnų medžiotojų klubai aktyviai gausina šernų populiaciją - juos maitina, nemedžioja patelių ir t.t. Norėdamas sužinoti bent apytikslę informaciją, kiek yra sunaikinama kiaušinių dėčių šių paukščių veisimosi metu, netoli tuokviečių išdėliojau kelias dešimtis dirbtinių dėčių su naminių vištų kiaušiniais. Maždaug po mėnesio patikrinęs nustačiau, kad sunaikinta 10%

dirbtinių dėčių Daugiausia pasidarbavo varniniai paukščiai - kiaušinių šone aiškiai matėsi prakirtimo snapu žymės. Lygiai taip pat kiaušinius prakirsdavo ir per atsiradusią skylę išgerdavo mano nelaisvėje laikomi kranklys bei kėkštas. Tuo pat metu radau ir išdraskytą tikrą kurtinio dėtį, todėl galima numanyti, jog tikroji varninių paukščių padaroma žala teter-vinių (ir kitų) paukščių dėtims yra kur kas didesnė. Greičiausia kiaušinius jie aptinka pastebėdami nuo lizdo palesti, pasikuis-ti smėlyje kelis kartus per dieną pasitraukiančias perinčias pateles. Medžioti kranklių, kaip žinia, negalima. Taigi, tie patys europiniai nurodymai saugoti vienas gyvūnų rūšis yra pragaištingi kitiems, dažnai daug retesniems gyvūnams.
Dirbtinai pagausinti vištinius paukščius „šerniniuose" plotuose, manyčiau, jei ne beprasmiška, tai labai sunku. Sumažinti plėšriųjų žvėrelių skaičių be finansinių priemonių, kaip minėjau, aprašydamas Lenkijos kurtinių veislyną, tikriausiai taip pat nepavyks. Esant menkai kailiukų paklausai, tikriausia retas kuris medžiotojas ryžtasi medžioklės tykojant metu pokštelėti į prabėgančią kiaunę ar lapę, kai tolesnis šerno ar elninio žvėries laukimas būna beveik beprasmiškas. Tiesa, kai kuriuose medžioklės klubuose yra vykdomos medžioklės laukuose ar krūmynuose, skirtos būtent mažinti lapių ir mangutų gausą. Tačiau daugiau dėl azarto, o ne iš principo ar siekiant naudos.
Kiek kitaip yra kai vykdomi specialūs Europos Sąjungos projektai, gamtotvar-kinės programos. Tinkamas paminėti pavyzdys - prieš keletą metų Lietuvoje Pasaulio aplinkos fondo Mažųjų projektų programos finansuotas ir Žemaitijos nacionalinio parke vykdytas projektas. Jo metu be kitų darbų buvo atlikti ir specialūs gamtotvarkiniai darbai, skirti jerubių ir tetervinų išsaugojimui. ŽNP teritorijoje, Plokštinės miške buvo įrengtos stacionarios lesyklos, skirtos papildomai maitinti jerubes lesalais bei smėlio-žvyro mišiniu žiemą. Šios lesyklos buvo valomos nuo sniego, taip pat atliktas kiauninių žvėrelių gausos reguliavimas. Atsiskaitant už darbus, kaip įrodymas buvo pateiktos medžioklės lapų kopijos ir šių gyvūnų dešiniosios kojos užpakalinės letenėlės.
Taip pat gerus rezultatus duoda gam-totvarkinių priemonių įgyvendinimas teritorijose, kuriose yra tetervinų tuokvietės. Tetervinai dažnai kelia tuoktuves pamiškėse esančiuose dirbamuose laukuose, taip pat ir miške, kirtavietėse. Čia sąlygų jiems labai nepagerinsi. Tačiau yra nemažai žemės plotų, užželiančių krūmynais ar menkavertėmis medžių rūšimis, kuriuos iškirtus būtų galima išlaikyti atviras plynes, kad tetervinai čia išliktų ir ilgam įsikurtų. Štai Dzūkijos nacionaliniame parke, pačiame pasienyje su Baltarusija plyti „dykra", kurioje prieš keletą metų augalijos naikinimu keliasdešimties hektarų plote, įveisus vaisinius krūmus, atvežus žvyro, buvo sėkmingai pagerintas tinkamas tetervinams biotopas. Darbai vykdyti taip pat panaudojant aukščiau mi-nėtas europines PAF MPP lėšas. Panašias priemones būtų pravartu panaudoti ir daugelyje kitų tetervinų tuokviečių.
Kitas svarbus dalykas - tuokviečių ap-tvėrimas nuo „ratuotų" lankytojų. Miško keliukų užtvėrimas pakeliamais atitvarais prie didžiųjų kurtinių ir tetervinų tuokviečių sumažintų paukščių trikdymą. Beje, kai kuriose girininkijose tai jau yra taikoma. Dar viena „trikdytojų" grupė - gamtos fil-muotojai ir fotografai. Gausiausiose kur-tinių ir tetervinų tuokvietėse Labanoro, Rū-dininkų, Gelednės ar Druskininkų miškuose pavasarį „išdygsta" net po kelias tokių gamtos mėgėjų palapines. Žinoma, dalis jų yra gamtininkai - profesionalai, kurie jau daug metų fiksuoja šių paukščių tuoktuves ir taip prisideda prie tam tikros švietėjiškos veiklos. Pagarba jiems už profesionalumą ir kantrybę. Tačiau yra ir daugybė mėgėjų, kurie savo apsilankymu kaskart tik išbaido paukščius šiems atsakingiausiu - tuoktuvių - metu. Specialių leidimų filmuoti ar fotografuoti išdavimas ir didesnis Aplinkos apsaugos pareigūnų dėmesys sumažintų paukščių trikdymą.
Tai tokios, mano manymu, aktualijos yra siekiant išsaugoti ir pagausinti tetervinius miško paukščius Lietuvoje.

Rytis Zizas Šaltinis "Medžiotojas ir medžioklė Nr.6"