Retas ir paslaptingas stulgys

Sekmadienis, 22 Lapkritis 2009 14:54

Stulgys - mūsų krašto paukštis, kurio vardą žino daugelis gamtininkų, tačiau tik retas jį yra matęs. Medžiotojai šį paukštį ne visada skiria nuo išoriškai panašios rūšies - perkūno oželio; kadangi perkūno oželius medžioja vos dešimtis kita mūsų medžiotojų, daugelis stulgio taip pat nėra matę ir vargu ar pažintų jį, paėmę į rankas. Beje, šis paukštis, gana retas ir slapus, yra labai įdomus ir - pakankamai charakteringas, nesunkiai apibūdinamas. Jo biologija dar įdomesnė. Stulgys - Lietuvos raudonosios knygos rūšis, saugomas jis ir daugelyje kitų valstybių.
Stulgys - perkūno oželiui ir oželiui nykštukui artima rūšis: smulkaus karvelio dydžio paukštis toks pats ilgasnapis, panašaus spalvų margulio. Tačiau akylesnis stebėtojas iš karto pamatys, kad jis lyg ir stambesnis už perkūno oželį, be to - stulgiui pakilus į akis krinta baltos su retais skersiniais juodais brūkšniais ar dėmėmis kraštinės uodegos plunksnos (po penkias iš kiekvieno krašto) ir juodos rusvai dryžuotos vidurinės uodegos plunksnos. Perkūno oželio uodegos plunksnos rudos su juodais dryželiais, jų galiukai balti. Pakilęs stulgys skrenda tiesia linija, perkūno oželis daro keletą „zigzagų" - gali būti, kad tilvikų medžioklėse stulgiai dėl šios priežasties sumedžiojami lengviau.
Kalbėdami apie stulgį dabar net ir nemanome, kad jis Lietu¬voje kada nors bus medžiojamas. Tiesa, prieš 100 metų mūsų krašte jis medžiotas, o Rusijoje ir kai kur kitur dar ir tebeme-džiojamas. Apie šios rūšies būklę mūsų krašte ir apie jos naikinimą (ne visada buvo taikomos tik garbingos medžioklės su šunimis priemonės) rašo profesorius Tadas Ivanauskas. Jis „Lietuvos paukščių" pirmojoje knygoje pateikia gana išsamų stulgio aprašą, labai išsamiai pasakodamas šio paukščio biologiją.
Stulgys į Lietuvą sugrįžta balandžio viduryje, tuo metu daug paukščių iš žiemaviečių Afrikoje pro mūsų kraštą traukia į savo perimvietes Rytuose. Stulgio gyvenamasis biotopas - sausesnės pelkėtų pievų, vandens telkinių pakrančių vietelės, kur paukščiai išsirenka sau tuokvietes. T. Ivanauskas sako, kad ne¬dideliame plote gali susirinkti šimtai paukščių, tačiau tai jau tikrai tik istoriniai duomenys - šiandien net geriausiose buveinėse būna iki dešimties stulgių.
Stulgių tuoktuvių vieta - pastovi pieva su kupstais, retais krūmeliais. Čia paukščiai renkasi vakarais ir atmesdami galvas atgal, snapus priglaudę prie sulenkto kaklo (gūžio), pakeltomis (užriestomis) uodegomis ir nuleistais sparnais skleidžia treles, traškėjimą, į stuksenimą panašius garsus. Negirdėjusiems jų „giesmių" gali pasirodyti keistas šis triukšmas. O jis - dalis demonstracinės elgsenos, kuria tuoktuvės nesibaigia - patinai puola vienas kitą, badosi snapais, net įsikimba į priešininko plunksnas. Svarbiausias tikslas - priešininką išginti iš tuokvie¬tes, tačiau tai nepavyksta. Tuoktuvių įkarštis aprimsta vidury nakties, tačiau paskiau vėl atgyja - iki ryto. Dieną stulgiai maitinasi ir ilsisi. Jų tuoktuvės trunka ilgai - nuo atskridimo iki birželio vidurio ar pabaigos. Gal todėl kai kada jų dėtys randamos gana vėlai - liepos mėnesį. Kaip ir kitų tilvikų - peri tik patelė, lizdai būna netoli tuokviečių. Apie mūsų stulgių migraciją, fenologiją, galima sakyti, nežinome nieko - kol kas šie paukščiai (jų jaunikliai) nežieduoti.
Stulgių medžioklė prieš šimtą ir daugiau metų buvo labai populiari: jie buvo šaudomi ar gaudomi per tuoktuves, o po to - rudeniop, skrendantys į žiemavietes. Kadangi tai gana nemažas, iki 200 gramų svorio paukštis, jo kepsnys buvo mėgstamas šventėse, pokyliuose. Tam paukščius medžiodavo bet kuriuo metu, o dar XIX amžiuje jų parūpinti galėdavo net virėjas: stulgiai buvo nebaikštūs, lengvai nušaunami. Daugiausia žalos rūšiai darė vadinamieji paukščių tiekėjai, kurie juos beatodairiškai šaudė, gaudė kilpomis ir tinklais pačiose tuokvietėse. Kasmet jie nugalabydavo bent po 1 000 stulgių. Žinoma, pažeista tuokvietė greitai sunykdavo.
Rašydamas apie stulgių medžiokles prof. T. Ivanauskas teigia, jog, kai kurių medžiotojų nuomone, jau 1900 metais buvo galima konstatuoti, kad ši rūšis sparčiai nyksta. Dar labiau ją paveikė gyvenamosios aplinkos pakeitimas - melioravimas, šienavimas. Antai, T. Ivanausko minimos drėgnos pievos prie Merkio Trakų rajone (netoli Mamavio ež. ir Paluknio) sunai¬kintos jau seniai, o kitur dėl sovietmečiu vykdyto intensyvaus šienavimo (iki pat vandens) negalėjo išlikti nei tuokvietes, nei lizdavietės. Šiuo metu skiriamos europinės ir nacionalinės lėšos stulgių buveinėms prie Katros upės (Varėnos r.), Nemuno deltoje tvarkyti. Tačiau atkurti tai, kas buvo sunaikinta, labai sunku - tai ilgai trunkantis procesas. Be to, pačių stulgių populiacija yra gerokai sumažėjusi.
Nepaisant to, Lietuvoje stulgiai peri - ornitologai jų randa ne tik Varėnos, bet ir Šilutės, Kėdainių, Švenčionių rajonuose. Kai kur jie būva labai epizodiškai, gali būti, kad paukščiai laikinai pasinaudoja tuo metu jiems palankia sukcesine buveinės būkle. Jeigu tokia vieta nebus rasta ir nebus palaikomas jos režimas, po kelerių metų ji gali pakisti, užaugti nendrėmis, krūmais. Sunku pasakyti, kokia šiuo metu gali būti stulgių populiacija mūsų krašte. Teigiama (LOD tinklalapio duomenys), kad jų populiaciją sudaro 200-300 paukščių, tačiau kaip gautas toks skaičius, nėra paaiškinama. Kadangi nėra kitų argumentų, nes specialios apskaitos nerengiamos (jos, beje, labai sudėtingos ir sunkiai įgyvendinamos), tenka pripažinti šį skaičių ir manyti, kad tai visai solidi populiacija.
Stulgį lengviausia pamatyti dabar, rudeniop. Jeigu iš viksvyno, nešienautos pievos ar atolo pakils „perkūno oželis", neskubėkite numoti ranka, juolab - šauti. Gerai pažiūrėkite į jo skrydį, įsitikinkite, ar jo uodegos kraštinės plunksnos nėra baltos. Jei taip, jums pasisekė - matėte stulgį: retą, slapų, bet labai gražų mūsų krašto paukštį.

Selemonas PALTANAVIČIUS

Draudžiama tinklapyje paskelbta informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be mūsų sutikimo. Atnaujinta Trečiadienis, 25 Lapkritis 2009 11:27

Tik registruoti nariai gali rašyti komentarus.

Ypatingas skelbimas

Paieška

Informacijos Meniu

FATALITY

kontempletorius

ROMKA