Medziokle.info - Tikro medžiotojo portalas!

Profesorius T. Ivanauskas šaukšasnapę antį pavadino gražiausia mūsų krašto laukine antimi - su tuo negalima nesutikti, nes puikios, kontrastuojančios patino apdaro spalvos, tobulos patelės formos patvirtina šį teiginį. Ypatingas yra šio paukščio snapas, jam davęs vardą, galima sakyti, visose kalbose - gana ilgas, platėjantis gale, su

kraštuose esančiomis ilgomis raginėmis plokštelėmis.Snapas pritaikytas filtruoti, košti iš vandens ir dumblo smulkius vėžiagyvius, kitus bestuburius, kurie sudaro didelę šaukštasnapės anties raciono dalį.

Šaukštasnapė antis paplitusi beveik visoje Siaurės pusru¬tulio vidurio zonoje (taip pat ir Siaurės Amerikoje), yra tolima migrante. Dėl savo mitybos specifiškumo ir, matyt, anatomijos (labai jautraus snapo) vengia šaltesnių orų, todėl išskrenda į žiemavietes anksti - rugsėjo pabaigoje, o sugrįžta gana vėlai - balandį. Mūsų krašte perinčios šaukštasnapės intys žiemoja Europos vakarinėje dalyje, o štai Eurazijos aaukščiai žiemoti skrenda į pietinius Azijos regionus, pasiekia net Pusiaują.
Pavasarį šaukštasnapės antys lengvai pastebimos jų gaigaliukų apdare gausu baltos, mėlynos, ryškiai rusvos spalvų; ryškiai raudonos kojos paukščiui kylant regimos iš toli. Skrydyje pateles ir jauniklius ar gaigalus poilsio plunksnomis lengva atpažinti iš snapo ypač gerai jis matomas paukščio siluete prieš šviesą. Veisimosi biologija panaši į didžiosios anties tiesa, šią rūšį pagal perėjimo vietų pasirinkimą galėtume vadinti „pievine", nes jų lizdai paprastai būna tolėliau (kai kada -gana toli) nuo vandens. Tekdavo rasti šaukštasnapių ančių iždų Žuvinto aukštapelkės plynėse ir prie Kretuono esančiose pievose. Visada didelė šių ančių perimvietė buvo Kretuono ežero Didžiojoje saloje - joje kasmet perėdavo bent teliolika porų.
Šaukštasnapė antis - gamtoje reta. Prof. T. Ivanauskas teigia: „Pas mus jų pasitaiko visur, bet niekur apsčiai nėra randama. Dažniausiai ją galima pastebėti pavasarį, nes tuomet jatinai labiausiai krinta į akis savo gražiomis spalvomis." Iš tiesų, pavasarį užlietose pievose, ežerų pakraščiuose, paupiuose ši antis matoma dažniau - gali būti, kad dalis šių paukščių vėliau keliauja į labiau į šiaurę esančias perimvietes. Ypač tai pasakytina apie Nemuno deltą, kurioje didesnių šaukštasnapių ančių sankaupų galima aptikti iki gegužės pirmosios dekados. Tuo metu žemyninėje šalies dalyje daugelis šių ančių jau peri. Įvertinti vietos populiaciją nėra paprasta, nes patelėms pradėjus perėti, gaigalai susiburia į pulkus ir pasitraukia, o jauniklius išvedusią patelę pastebėti nelengva. Povestuviniu laikotarpiu skraidantys gaigalų pulkeliai (iš pradžių po 3-5 ar daugiau) nėra tinkamas gausos įvertinimo kriterijus, nes šių, kaip ir daugelio kitų, ančių lyčių santykis yra gaigalų naudai. 2007 m. išleistoje Lietuvos raudonojoje knygoje teigiama, kad Lietuvoje paskutinį dešimtmetį perėjo 150-300 šaukštasnapių ančių porų. Tokio dydžio populiacija nėra didelė, tačiau tai lemia šių dienų tinkamų perėjimo vietų gausa ir ypač jų kokybė. Beje, didelių populiacijos pokyčių nėra, o populiacijai gali būti naudingos gamtotvarkos priemonės: šienaujamos apleistos, karklais užaugančios drėgnos pievos, paežerės. Tiesa, teigiami pokyčiai vyksta ir saugant migracijos kelius bei žiemavietes. Antai Vokietijoje šaukštasnapių ančių nuo rudens iki pavasario aptinkama kaip niekada gausiai, o štai kitose šalyse perinčios populiacijos netgi mažėja ar yra stabilios. Priežastis viena seniau šaukštasnapės antys skrisdavo žiemoti į Vakarų Europą, ypač Prancūziją, dabar jų migracijos kelias tapo daug trumpesnis. Kartu dalis populiacijos gali išlikti, nes išvengia daugiausia ančių per metus (apie 2 200 000) nušaunančių Prancūzijos medžiotojų.
Šaukštasnapių ančių medžioklė populiacijai gali daryti nemažą žalą. Šiandien nežinome, kiek šių ančių sumedžiojama į rytus nuo ES sienų. Tačiau iš 2005 m. skelbtų suvestinių (dr. J. H. Mooij) aišku, jog kasmet sumedžiojama apie 142 000 šaukštasnapių ančių, arba 14-17 procentų šios rūšies populiacijos. Palyginimui galima paminėti, jog šaukštasnapės antys bendruose ančių medžioklės laimikiuose sudaro 2 procentus, didžiosios antys - 68,3, o dryžgalvės kryklės -14,4 procento.

Lietuvoje šaukštasnapės antys saugomos, niekada negalvosime apie jas kaip apie medžioklės objektą. Medžiotojai gali būti ta visuomenės dalis, kuri padės šiai rūšiai: visų pirma - daug aktyviau reguliuodami plėšrūnų gausą, puoselėdami šios anties ir kitų medžiojamųjų rūšių perimvietes. Be to, mums būtina visų Lietuvoje perinčių ir migruojančių medžiojamųjų rūšių žiedavimo programa, leidžianti nustatyti populiacijų naudojimo lygį. Kadangi ančių ženklinti kakliniais žiedais neįmanoma, lieka senasis metodas - ant kojų maunami žiedai, tikintis šiuos paukščius sumedžiojusių žmonių geranoriškumo informuojant apie paženklintus laimikius. Iki šiol daugiausia šaukštasnapių ančių sužieduota Žuvinte praėjusio amžiaus 6-8 dešimtmečiais, kai šiam tikslui buvo gaudomi išsišėrę, skristi negalintys paukščiai. Tų dešimtmečių duomenys gerai atspindėjo rūšies žiema-viečių geografiją - Prancūzija, Olandija, Vokietija, Italija. Dabar šaukštasnapės anties naudojimo strategija Europos mastu nėra pakankamai aiški, todėl tokie duomenys labai palengvintų dalyvavimą diskusijose dėl šios rūšies apsaugos.

Selemonas PALTANAVIČIUS

Šaukštasnapių ančių žiedavimas

Iš viso Lietuvoje nuo 1929 metų žieduota tik 13 šaukštasnapių ančių. Gautas tik vienas pranešimas apie žieduotą antį. 1992 m. rugpjūčio 21 d. Ventės rage žieduota šaukštasnapė antis (lytis nenustatyta) 1993 m. sausio 8 d. (t. y. praėjus 140 dienų nuo žiedavimo) buvo nušauta Prancūzijoje, Manche departamente (už 1 669 km nuo žiedavimo vietos). Apie Lietuvoje aptiktas užsienyje žieduotas šaukštasnapės antis duomenų neturime. Duomenis pateikė Lietuvos paukščių žiedavimo centro vedėjas Ričardas PATAPAVIČIUS

Kaip atpažinti šaukštasnapę antį?
Kaip jau ne kartą rašiau (o dar dažniau apie tai kalbėjau), mūsų medžiotojai neskiria ančių. Taigi jei neskiriame, tai ir šaudome visas iš eilės. Kaip šiame mūsų žurnalo numeryje išspausdintame straipsnyje rašo S. Paltanavičius, „šaukštasnapių ančių medžioklė populiacijai gali daryti matomą žalą. Šiandien mes nežinome, kiek šių ančių sumedžiojama į rytus nuo ES sienų. Tačiau iš šių 2005 m. skelbtų suvestinių (dr. J. H. Mooij) aišku, jog kasmet sumedžiojama apie 142 000 šaukštasnapių ančių, arba 14-17 procentų šios rūšies popu¬liacijos." Kiek nušaunama šaukštasnapių ančių Lietuvoje, irgi galime tik spėlioti, kaip ir ar Lietuvoje ančių medžioklė turi įtaką šaukštasnapės anties gausai. Kiek man teko matyti (o antis aš medžioju labai dažnai), nedideliuose Sūduvos vandens telkiniuose, ypač atsiradusiuose sugedus melioracijai, ši antis nereta. Retą medžioklę jos nematau. Bet šaukštasnapė antis yra kaip tik ta antis, kurią gan nesunku atpažinti laisvėje. Žinoma, medžiodami rudenį medžiotojai nemato jos, pasipuošusios tais spalvingais vestuviniais drabužiais, kokias jas vaizduoja dauguma leidinių apie paukščius. Per medžioklės sezoną apdaru šaukštasnapė antis labai panaši į didžiąją antį, su kuria medžiotojai ją dažniausiai ir supainioja. Pagrin¬diniai jos skirtumai nuo kitų ančių yra nebaikštumas, nesilaikymas būryje, skridimo lėtumas ir išvaizda.
Paprastai pabaidytos antys, ypač po pirmųjų šūvių, pakyla į orą ir išskrenda iš vandens telkinio. Šaukštasnapės antys dažniausiai pakyla vėliau, o jei ir pakyla kartu su kitomis antimis, neskuba palikti vandens telkinio, o po vieną skraido aplink vandens telkinį ar virš jo ir tada lengvai gali tapti medžiotojo laimikiu. Šios anties skrydis lėtesnis nei į ją panašios didžiosios anties. Kadangi šaukštasnapė antis paprastai skraido neaukštai, tai ir plika akimi galima įžiūrėti tik jai charakteringą, į galą lyg šaukštas paplatėjusį snapą. Taigi atpažinti šaukštasnapę antį nesunku. Gal kam atrodys ir keista, kad kai mes medžiojame, nieko nestebina išgirstas šūksnis „Nešaukite - šaukšte". Taip vienas kitą perspėjame apie šaukštasnapės anties pasirodymą.
Kęstutis PETELIS

Šaltinis "Medžiotojas ir medžioklė Nr. 3(139)/2009"

Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateikta informaciją griežtai draudžiama.