Briedis | Medziokle.info

Briedis

Pirmadienis, 04 Rugpjūtis 2008 14:25

BRIEDIS - stambiausias elninių šeimos astovas. Didžiausias žinomas Lietuvoje sumedžioto briedžio patino svoris 538 kg, patelės - 387 kg, kūno aukštis ties ketera atitinkamai 206 cm ir 192 cm, kūno ilgis 237 ir 250 cm.
Briedžio kūno sandaros būdingiausi bruožai - ilgos kojos, masyvi priekinė liemens dalis, ryškus gogas, didelė pailga galva, kurios apatinėje dalyje ties kaklo pradžia yra plaukais apaugusi odos skiautė - "barzda". Į akis krinta didelė viršutinė lūpa, ilgos judrios ausys. Uodega trumpa, patelės pauodegyje yra nedidelė šviesi dėmė.

Patelių priekinė kūno dalis ne tokia masyvi kaip patinų, žemesnis ir gogas. Patinai turi ragus. Jie polimorfiški. Kiekvienais metais po rujos ragai nukrinta. Gerai fiziškai išsivystę vyresni patinai ragus pradeda mesti spalio pabaigoje. Gruodžio mėnesį jau buna numetę ragus daugiau kaip pusę visų briedžių. Jauni žvėrys ragus meta sausio—vasario mėnesiais.
Pagal išvaizdą ir kitus požymius gamtoje galima lengvai atskirti jauniklius, antramečius ir suaugusius žvėris. Medžioklės sezono metu jaunikliai dar būna 40—50 cm žemesni už suaugusius žvėris. Jauniklio snukis santykinai trumpas. Jeigu įsivaizduosime pirmamečio briedžio ausį, prilenktą į priekį, ji sudarys pusę snukio ilgio, o vyresnių briedžių ausis - tik trečdalį snukio ilgio. Jauniklio briedžio atsispaudusi ant žemės pėdos dalis yra apie 9 cm, antramečio - 11,5 cm, o suaugusio briedžio - 13 cm ilgio ir atitinkamai 6,5 cm, 8,5 cm ir 11 cm pločio. Jauniklio ekskrementai žiemą pailgos formos. 1,5—3,5 m. amžiaus žvėrių ekskrementai taip pat pailgi, bet stambesni. Vyresnių briedžių ekskrementai buna rutulio formos, o patinų - dažnai plokštesni iš šonų.
Briedžiai lytiškai subręsta trečiaisiais, rečiau antraisiais gyvenimo metais. Rujoja rugsėjo—spalio mėnesiais. Rujos metu padideja patinų fizinis aktyvumas. Jie trina ir daužo ragais medelius, patelių šlapinimosi vietose iškasa duobes, voliojasi; daug vaikšto ir bėgioja netgi dieną, buna agresyvūs. Rujojančio patino balsas primena stenėjimą. Jis palyginti tylus ir girdimas uz 200—300 m. Tarp patinų dažnos įnirtingos kovos, kartais užsibaigiančios vieno iš varžovų žuvimu. Dažniausiai kaunasi panašaus stiprumo patinai. Jauni, silpnesni žvėrys vengia susitikti su galingais varžovais.
Briedes nėštumas trunka apie 8 menesius. Intensyviausias briedžiavimosi periodas - gegužės antroji dekada. Gimsta 1—2 ir labai retai 3 jaunikliai. Briedžiukai greitai auga ir rudenį vidutiniškai sveria 130— 150 kg.
Vasarą ir rudenį briedžių dažniau matyti girių pakraščiuose, drėgnuose lapuočių medynų plotuose, žemapelkėse, mažuose miškeliuose ir netgi krūmuose. Čia jie minta medžių ir krūmų lapais bei ūgliais, žole, vandens augalais. Baigiantis augalų vegetacijai, briedžiai traukia į didesnius miškus, kur žiemą esti gausiau pasarų (pušies ir drebulės jaunuolynų, kirtimų). Susibūrę briedžiai smarkiai žaloja vertingų medynų jaunuolynus, ypač pušies kultūras, padarydami didelių nuostolių miškų ūkiui. Todėl šių žvėrių skaičių reikia reguliuoti ir taikyti medynų apsaugos priemones.
Briedžių yra visuose didesniuose mūsų respublikos miškuose. Po karo buvo like, vos 90 šių girių galiunų. Susirupinta atstatyti briedžių kaimenę. Kategoriškai uždrausta juos medžioti. Vidutinis kasmetinis briedžių prieaugis netrukus sudarė apie 24 proc.— 1973 m. respublikoje jau buvo 9900 briedžių. Nuo 1962 m. juos imta medžioti. Ypač intensyviai briedžių populiacija buvo eksploatuojama 1973— 1976 m. (kasmet sumedziota vidutiniskai po 3000 zveriu). Dabar vėl kai kuriuose respublikos regionuose, siekiant atstatyti briedžių populiaciją, uždrausta medžioti arba medžioklė apribota.
Briedžių biologinio amžiaus riba — 20—25 m., o jie gyvena vidutiniškai apie 14—16 m.
Vasarą, briedžiai laikosi pavieniui arba patele su 1—2 jaunikliais. Žiemą jie susiburia į nedideles 5—6, kartais 10—12 žvėrių, kaimenes, ilgai ganosi tose pačiose vietose, kur gausu maisto. Kaimenę sudaro patele su jaunikliais ir 1—3 patineliais. Mišrių būrių priekyje eina sena patelė, o paskutinis - patinas (ilgesnį keliaą briedžiai eina vorele). Kaimenėje, kurioje yra tik patinai, priekyje eina stipriausiasis.
Patinai lytiškai subręsta trečiaisiais metais (kai kurie ankstyvo vedimo ir stipresni — antraisiais, o vėlyvo vedimo ir silpnesni - ketvirtaisiais). Sulaukę 4—5 metų, jie aktyviai dalyvauja rujoje. 3—4 metų biedis yra visiškai subrendęs; patinas gali sverti 400 kg ar dar daugiau. Maždaug 8—9 metų žvėris daugiausia sveria, turi geriausius ragus. Nuo 11—12 metų briedžius, kaip pasiekusius ūkiškai leidziamą amžiaus ribą, eikia visus sumedžioti.
Palele lytiškai subręsta 1,5—2,5 m. ir sekančių metų pavasarį atsiveda pirmajį jauniklį. Patelė sveria apie 80—100 kg mažiau negu patinas. Iki 10 m. amžiaus subrendusios sveikos patelės kasmet atsiveda jauniklių (po vieną jauniklį atsiveda apie 70—75 proc. patelių, du — 20 —24 proc., tris — gana retai).
10—11 metų pateles reikia sumedžioti. Taip pat sumedžiotinos ir jaunesnės, silpniau išsivysčiusios (iki 200 kg) pateles.

Šaltinis

www.medziotojas.eu

Draudžiama tinklapyje paskelbta informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be mūsų sutikimo. Atnaujinta Pirmadienis, 06 Balandis 2009 10:45

Tik registruoti nariai gali rašyti komentarus.

Ypatingas skelbimas

Paieška

Informacijos Meniu