Medziokle.info - Tikro medžiotojo portalas!

Danieliai, kaip vertingi medžiojamieji žvėrys bei parkų dekoratyviniai gyvūnai, įveisti įvairiose pasaulio šalyse. Ne išimtis ir Lietuva. Apie danielius mūsų žurnale jau buvo rašyta ne kartą, bet danielius, kaip labai perspektyvus medžiojamasis žvėris, kelia labai didelį medžiotojų susidomėjimą. Įdomi yra ir šio žvėries aklimatizacijos eiga bei perspektyvos Lietuvoje. Danielių aklimatizaciją Lietuvoje galima

suskirstyti į šešis laikotarpius. Pirmasis laikotarpis - XVII-XIX amžius. Spėjama, kad danieliai į Lietuvą atvežti XVII amžiuje ir veisiami parkuose kaip parkų gyvūnai bei medžioklės miškuose kaip vertingas medžioklės laimikis. Žvėrynuose ir parkuose laikomus danielius XVIII-XIX a. mini G. Zončinskis ir A. Pliataris. D. Afanasjevas, 1861 metais aprašydamas XIX a. vidurio Kauno gubernijos gyvūniją, nurodo, kad keli šimtai danielių gyvena Telšių ir Raseinių apskrityse grafo Capskio, barono Renpės ir Oginskio dvaruose. Šiuo laikotarpiu danieliai buvo labai negausūs. Kazlų Rūdos miško masyve, Jūrės girininkijoje (193, 194 kv.), yra Danielių miškas.
Antrasis laikotarpis - nuo XX amžiaus pradžios iki 1940 metų. Šiuo laikotarpiu danieliai iš tiesų gyveno Lietuvoje, bet buvo labai negausūs. J. Elisonas 1932 metais rašo, „kad pas mus, Lietuvoje, prieš Didįjį karą danielius buvo užtinkamas kai kurių dvarininkų parkuose ir miškuose Žemaitijoje bei prie Kauno ir kt. Paskutinės danielių liekanos, Didžiojo karo mums paliktos, žuvo, jau Nepriklausomybę atgavus, dėl menkos priežiūros Raudondvario miškuose." T. Ivanauskas mini, kad prieš Pirmąjį pasaulinį karą danielių dar buvę Ukmergės rajono Taujėnų ir Kauno rajono Raudondvario miškuose. Į Lietuvą danieliai užklysdavo labai retai. 1932 metų lapkričio 28 d. Šakių urėdijos Jankų girininkijoje pastebėtas sužeistas danielius patinas. Netrukus jis buvo nušautas. Spėjama, kad jis atėjo iš Rytų Prūsijos. Daugiau rašytinių šaltinių apie danielių imigraciją nerasta. Pagal žodinius pranešimus pokario metais danieliai buvo pastebėti Lazdijų rajono Trakiškės miške, esančiame netoli Lenkijos sienos.
Oficialios apskaitos duomenimis, 1934-1940 metais danieliai gyveno Siaurės Lietuvoje: Joniškio, Kuršėnų, Šiaulių miškų urėdijose (1 lentelė). 1940 metų medžiojamosios faunos apskaitos duomenimis, danielių buvo Joniškio miškų urėdijoje (12 patelių ir 11 patinų), Kuršėnų m. u. (10 patelių ir 6 patinai) bei Šiaulių m. u. (1 patelė ir 2 patinai) (1 lentelė).

/ lentelė. Danielių gausa Lietuvoje II laikotarpio pabaigoje (1934-1939 metai)

Trečiasis laikotarpis - 1945-1975 metai. Pokario metais daugiausia danielių -nuo 21 (1948 metais) iki 350 (1969 metais) - buvo priskaičiuojama Akmenės ir Šiaulių rajonuose, bet mokslininkų manoma, kad po karo danielių nebebuvo arba jie greitai išnyko, o per klaidą danieliais buvo laikomi jauni taurieji elniai. Bet tai dar iki galo neišaiškinta. Šią prielaidą iš dalies patvirtina tas faktas, kad paskutiniais dešimtmečiais tose vietose danielių per apskaitą nerasta.

Ketvirtasis laikotarpis - 1976-1989 metai. Tai planingos, moksliškai pagrįstos danielių aklimatizacijos laikotarpis. 1976 m. gruodžio 6 d. į 4,5 ha ploto aptvarą, įrengtą Šunskų miške (Marijampolės r., buv. Šunskų valstybiniame medžioklės ūkyje), iš Ukrainos, Askanija-Novos rezervato, buvo atvežtas 21 danielius (9 patinai ir 12 patelių). 1977 m. sausio 29 d. į tą patį aptvarą iš Rytų Vokietijos buvo atvežti 2 suaugę patinai.
1976 metais į Jomantų miške (Šilutės r.) įrengtus 66 ha ploto aptvarus išleisti 9 danieliai (3 patinai ir 6 patelės). 1977 metais į šiuos aptvarus dar buvo atvežta 20 danielių (10 patinų, 10 patelių) iš Vengrijos, 18 (8 patinai, 10 patelių) - iš Vokietijos ir 20 (6 patinai, 14 patelių) - iš Čekoslovakijos.
1981    metais iš šio aptvaro 12 danielių buvo perkelta į 38 ha ploto aptvarą Pašilių miške (Panevėžio r.) ir 15 danielių -į 100 ha aptvarą Kauno rajone, prie Vytėnų.
1982    metais 88 danieliai buvo perkelti į aptvarus ar išleisti į laisvę Šiaulių, Anykščių, Radviliškio, Alytaus, Jonavos rajonuose.
1978 metais pradėtos formuoti danielių populiacijos laisvėje. Laikotarpio pradžioje, 1977 metais, Lietuvoje gyveno 100 danielių, o laikotarpio pabaigoje, 1989 metais, - 435 danieliai 10-yje Lietuvos vietų. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, planinga, moksliškai pagrįsta danielių aklimatizacija nutrūko. Daugelis aptvarų buvo išardyti, o juose gyvenę žvėrys pabėgo į laisvę.

Penktasis laikotarpis - 1990-2002 metai. Šiam laikotarpiui būdinga, kad pradėti rengti privatūs aptvarai, kuriuose, be kitų žvėrių, buvo laikomi ir danieliai. 1997-1998 metais 5 aptvaruose buvo laikomas 81 danielius. Šiuo laikotarpiu danieliai nebuvo išleidžiami į laisvę. 1996 metais 512 danielių gyveno 12-oje rajonų: Alytaus - 15, Anykščių - 47, Kauno - 4, Kėdainių - 7, Lazdijų - 17, Marijampolės - 56, Vilkaviškio -42, Pakruojo - 24, Panevėžio - 143, Šiaulių - 101, Šilutės - 46, Utenos - 10.
2000 metais 447 danieliai gyveno 13-oje rajonų (be privačių asmenų laikomų aptvaruose): Alytaus - 34, Anykščių -31, Jonavos - 8, Kėdainių - U, Klaipėdos - 15, Lazdijų - 17, Marijampolės - 21, Vilkaviškio - 10, Pakruojo - 13, Panevėžio - 163, Šiaulių - 45, Šilutės - 85, Telšių - 4.
Šio laikotarpio viduryje danieliai buvo gan intensyviai medžiojami (3 lentelė).
Šeštasis laikotarpis - nuo 2003 metų. Šiam laikotarpiui būdinga, kad vėl iš dalies grįžtama prie planingos, moksliškai pagrįstos danielių aklimatizacijos, kurią vykdo valstybinės įmonės - miškų urėdijos, danielių aklimatizaciją numato vykdyti/vykdo ir medžiotojų klubai, danieliai masiškai laikomi aptvaruose, didelė jų dalis - privačiuose.
Miško urėdijų veikla aklimatizuojant danielius buvo vykdoma dviem kryptimis: naujų populiacijų sukūrimas ir esamų populiacijų papildymas. 2003-2004 metais 3 miškų urėdijoms

2 lentelė. Danielių gausa Lietuvoje IV laikotarpiu (1976-1989 metai)

(Panevėžio, Raseinių ir Anykščių) buvo parengtos detalios danielių aklimatizacijos programos, jos sėkmingai įgyvendinamos. Marijampolės ir Šilutės miškų urėdijoms parengti danielių populiacijos gerinimo planai.

3 lentelė. Danielių gausa ir sumedžiojimas Lietuvoje V laikotarpiu (1990-2002 metai)

Šios programos apima du etapus. Pirmasis etapas - tai aptvarų - aklimatizatorių įrengimas ir veislinės bandos juose suformavimas. Čia danieliai išeina ir pirmąją aklimatizacijos stadiją - adaptaciją. Antrasis etapas - danielių populiacijų suformavimas laisvėje. Vykdant pirmąjį etapą visose urėdijose buvo įrengti aptvarai - aklimatizatoriai: Panevėžio - 26,8 ha, Anykščių - 65 ha ir Raseinių - 24 ha ploto. 2005 m. šiuose aptvaruose buvo suformuotos kokybiškos veislinės danielių bandos. Į Anykščių ir Raseinių m. u. aptvarus veisliniai danieliai buvo parvežti iš Pietų Vokietijos, Franco Weberio veislyno, o Panevėžio - iš Slovakijos. Visuose aptvaruose danieliai sėkmingai veisiasi.
Antrasis etapas - danielių populiacijų suformavimas laisvėje bei esamų populiacijų papildymas. VĮ Raseinių miškų urėdijoje 2009 m. pavasarį pradėta formuoti danielių populiacija laisvėje: į laisvę paleista danielių. VĮ Panevėžio miškų urėdijoje danielių populiacijai papildyti 2007-2009 metais į laisvę paleisti 29 danieliai. VĮ Marijampolės miškų urėdijoje danielių populiacijai atnaujinti 2008 metais į laisvę paleisti 2 patinai.
Alytaus rajono Sudvajų medžiotojų klubas 2008 metais introdukavo danielius Sudvajų miške. Šakių rajono „Rago" medžiotojų klubas 2009 pavasarį introdukavo danielius Baltkojų miške. Kažkiek danielių pabėga ir iš aptvarų, bet dėl nedidelės jų gausos iš tokių pabėgusių danielių laisvos populiacijos nesusiformuoja.
Danielių gausa laisvėje augo ir 2008 metais pasiekė 919 žvėrių. Tai didžiausia danielių gausa per visą jų aklimatizacijos laikotarpį Lietuvoje. Šiuo laikotarpiu danieliai medžiojami neintensyviai (4 lentelė).
2008 metais Lietuvoje elniniai žvėrys buvo laikomi 85 aptvaruose, iš jų 61 aptvare buvo laikomi danieliai (5 lentelė) ir tai sudaro apie 41% visų laikomų aptvaruose elninių žvėrių. Nelaisvėje laikoma 1 330 danielių, tai daug daugiau, negu jų gyvena laisvėje.
Bet vyrauja smulkūs, kai aptvare laikoma iki 10 danielių, aptvarai. Tokie aptvarai sudaro pusę visų aptvarų (6 lentelė). Lietuvoje yra tik 7 aptvarai, kuriuose laikoma per 60 danielių (7 lentelė). Du iš jų yra miškų urėdijose, kur danielių aptvaruose auginimo tikslas yra danielių naujų populiacijų sukūrimas bei esamų populiacijų papildymas.

Taigi danielių veisimas Lietuvoje bei jų introdukcija vis auga. Bet šalia tokių džiuginančių faktų kyla ir problemų. Šis procesas beveik nekontroliuojamas. Medžiotojų klubai danielius leidžia į laisvę stichiškai, bet kur. Jei blogai parinkti medžioklės plotai danielių introdukcijai ar išleista per maža ar netinkamos lytinės bei amžiaus struktūros danielių banda, aklimatizacija gali ir neduoti teigiamų rezultatų. Taip pat nežinoma aklimatizuojamų danielių kokybė bei tiksliai nežinomas danielių poveikis aplinkai. Įvairiuose Lietuvos regionuose jis gali skirtis. Nežinomas danielių poveikis kitų elninių žvėrių populiacijoms. Įvairiuose Lietuvos regionuose jis taip pat gali skirtis. Visa tam išspręsti reikalingi tyrimai. Tam tikru mastu jie atliekami Lietuvos žemės ūkio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto Medžioklėtyros laboratorijoje. Dėl objektyvių priežasčių jie neapima visų rūpimų klausimų.
4 lentelė. Danielių gausa Lietuvoje VI laikotarpiu (nuo 2003)

5 lentelė. Danielių aptvarai ir juose laikomų gyvūnų skaičius 2008 metais

6 lentelė. Aptvarų pasiskirstymas pagal laikomų danielių

7 lentelė. Stambiausi danielių aptvarai

Autorius Kęstutis Pėtelis