Ondatros | Medziokle.info

Ondatros

Antradienis, 09 Gruodis 2008 17:57

Ondatros (lot. Ondatra, angl. Muskrat, vok. Bisam) – stambūs, vandenyje gyvenantys žiurkėninių (Cricetidae) šeimos graužikai, kuriems priklauso vienintelė rūšis gentyje – ondatra (Ondatra zibethica).
Išvaizda panaši į bebrą, tik mažesnė. Kūnas kresnas, kaklas trumpas ir storas, 25-40 cm ilgio, svoris 0,8-1,2 kg. Maksimali masė iki 1,5kg, bet tokios stambios ondatros sudaro tik apie 0,1% populiacijos.Kailiukas rudas. Plaukų danga keičiasi nuo pavasario iki žiemos. Uodega ties pagrindu apvali, o toliau vertikaliai suplota ir lacentiškai smailėjanti, jos ilgis 20-25 cm. Uodega padengta smulkiais žvynais ir apaugusi retais šereliais. Ausys vos matyti iš kailio. Ondatra, kaip ir bebras, uždaro burnos ertmę suglausdama lūpas už kandžių, kad, kai graužia po vandeniu, į gerklę nepatektų vandens. Ant viršutinės lūpos auga vibrisės.Priekinės galūnės mažos, jų I pirštas gerokai redukuotas. Užpakalinės galūnės gerokai didesnės, pirštai su stipriais 7–8 mm ilgio nagais. Plaukiojamoji plėvelė jungia tik pirštų pamatus, o pirštų šonai apaugę trumpais standžiais plaukais. Kailiukas minkštas, tankus ir blizgantis. Nugaros kailio spalva būna nuo šviesiai iki tamsiai rudos. Šonai šviesesni už nugarą, krūtinė pilkšva, papilvė smėlio spalvos. Plaukų dangą sudaro nevienodo ilgio akuotplaukiai ir vilnaplaukiai. Akuotplaukiai storesni, ilgesni ir standesni. Žvėreliui panirus į vandenį jie lengvai perlinksta ir tartumplėvelė apdengia vilnaplaukius, kurie yra banguoti, todėl tarp jų yra daug oro.

Kandžiai stambūs, oranžinės spalvos. Patinų viršutiniai kandžiai labiau išlenkti ir toliau atsikišę į priekį negu patelių.
Ondatroms tinkamiausi pakankamai gilūs, neįšąlantys iki dugno ir gausūs augalų vandens telkiniai. Vengia atvirų, nuolat bangų skalaujamų pakrančių ir sraunių upių. Gyvena prie ežerų, upių, senvagių. Krantuose rausia urvus arba stato žemas kūgio formos trobeles. Anga į urvą visada būna po vandeniu, apie 0,6 m gylyje. Šeima paprastai turi 1–2 urvus; jie šakojasi ir jungiasi vienas su kitu. Vienoje atšakoje įsirengia lizdo kamerą. Drėgnose pakrantėse urvai ilgesni nei sausose. Vandens telkiniuose žemais ir užpelkėjusiais krantais, balose, nendrynuose statosi panašias į bebrų, tik gerokai mažesnes (0,6–0,7 m aukščio ir iki 1,5–1,7 m skersmens) trobeles. Tai sukrautas iš vandens augalų ir dumblių sutvirtintas kupolas. Viduje įvairiame aukštyje išgraužia landas ir kameras. Žiemai panašias trobeles dažnai pasistato ir urvuose gyvenančios ondatros. Ištirpus ledui, jos greitai suyra. Šeima paprastai statosi kelias trobeles. Pagrindinėje, gerokai didesnėje, žiemoja ir augina jauniklius. Mažesnėse žiemą ilsisi ir maitinasi arba įlenda įkvėpti oro.
Ondatros – naktiniai žvėreliai, geri plaukikai. Vandens paviršiuje pasirodo tik leidžiantis saulei. Aktyviausios būna sutemus. Dieną ondatrą galima pamatyti labai retai ir tik nuošaliose vietose. Kai lyja arba kai stiprus vėjas sukelia dideles bangas, ondatros vandens paviršiuje nesirodo. Žiemą veiklios ir dieną, nes, sumažėjus maisto atsargų, tenka judėti didesnėje teritorijoje. Jos yra sėslios, pastovi teritorija apie 150–250 m pakrantės. Toliau migruoja tik pavasarį, kai skyla šeimos. Tada ieškodamos naujų gyvenamų vietų, nukeliauja, ypač upėmis, didelius atstumus. Tuo laiku jas galima sutikti ir toli nuo vandens telkinių. Pavasarį, daugiausia balandžio mėnesį, stebėtos net Vilniaus gatvėse.

Gyvena šeimomis. Poros išlieka kelerius metus. Veisiasi nuo ankstyvo pavasario iki vasaros pabaigos. Pavasarinė ruja priklauso nuo meteorologinių sąlygų. Vakarinėje Lietuvos dalyje rujoja paprastai kovo pirmoje pusėje, o kituose rajonuose – iki gegužės mėnesio. Nėštumo trukmė – 25–26 dienos. Paprastai atveda 6–8 jauniklius. Didžiausia Lietuvoje vada – 13 jauniklių. Dauguma patelių per veisimosi sezoną atveda po 2 vadas, bet vakarinėje Lietuvos dalyje apie 26% patelių kai kuriais metais atveda dar ir 3 vadą.

Jaunikliai gimsta akli, rausvai melsvos spalvos, apaugę retais trumpučiais pūkeliais. Jų masė: – 22,5–27,5 g. Mėnesio jaunikliai jau išeina iš urvų, o 1,5–2 mėnesių nuplaukia toli nuo gyvenamo būsto ir jau maitinasi savarankiškai. Lytiškai tais pačiais metais subręsta tik pirmųjų vadų patelės, dalis jų, ypač vakarinėje dalyje, rudenį atveda 1 jauniklių vadą.

Didžiausias priešas – ūdra. Dabar ūdrų labai sumažėjo, todėl ondatrų gausumui įtakos neturi. Svarbesnės greitai plintančios kanadinės audinės. Gyvendamos tuose pačiuose biotopuose, jos išnaikina ištisas ondatrų šeimas. Manoma, kad viena audinė per metus gali sunaikinti keliasdešimt ondatrų. Ondatras medžioja ir kiti plėšrieji žinduoliai bei paukščiai: lapės, usūriniai šunys, šeškai, šermuonėliai, nendrinės lingės. Lapės išardo trobeles, o šermuonėliai įlenda pasidarę nedidelę skylutę. Netiesioginiai priešai – šernai. Ieškodami maisto, jie išardo trobeles. Kartais trobeles išardo ir žmonės, ypač mėgėjai žvejai – taip žūva visa ondatrų šeima, nes žiemą kitų slėptuvių ondatros įsirengti nebegali. Svarbiausi konkurentai – bebrai ir vandeniniai pelėnai, gyvenantys tuose pačiuose biotopuose ir mintantys tuo pačiu maistu. Ondatros naikina vandens augaliją, prasideda krantų erozija. Nemuno deltoje, rausdamos urvus padarydavo daug žalos hidrotechniniams įrenginiams. Su ondatromis į Lietuvą pateko ir naujų parazitų rūšių. Antra vertus, ondatros – vertingi kailiniai žvėreliai.

Draudžiama tinklapyje paskelbta informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be mūsų sutikimo. Atnaujinta Antradienis, 09 Gruodis 2008 20:43

Tik registruoti nariai gali rašyti komentarus.

Ypatingas skelbimas

Paieška

Informacijos Meniu