Medziokle.info - Tikro medžiotojo portalas!

Dėl aštriadančių graužikų pastatytų užtvankų apsemti pasėliai, pievos, miškai. Bebrų išdaigų neapsikenčiantys ūkininkai prašo pagalbos ir žalos atlyginimo.

Šilta žiema bebrams – pats darbymetis. Jie medžių šakomis, kamienais užtvenkia upelius, melioracijos kanalus. Visa tai dar sutvirtina dumblu ir augalais. Į kovą su graužikais kyla ne tik ūkininkai, bet ir įvairių tarnybų darbuotojai.

Kenčia pasėliai

Pernai Ukmergės rajone dėl bebrų statinių patvinęs vanduo padarė žalos penkiems ūkininkams. Pasak Taujėnų seniūnijos Pamūšio kaimo ūkininko Edvardo Vinskaus, išsiliejęs melioracijos griovio vanduo jam užsėmė 1 ha žieminių rugių. Šiais metais dėl bebrų užtvankų pakilęs vanduo plauna kaimynų laukus. Pavasarį drėgnoje dirvoje klimpsta technika. „Kai pradėjome nuolat ardyti bebrų užtvankas, jie išsikėlė kitur. Norėdamas apsaugoti savo žemę nuo graužikų daromos žalos, į užtvankas dedu specialias pralaidas iš rąstų“, – sako E.Vinskus.

Vidiškių seniūnijos ūkininkas Algirdas Tamulis dėl bebrų siautėjimo taip pat patyrė žalą. Ukmergės rajono savivaldybės vyresnysis darbų saugos ir priešgaisrinės apsaugos specialistas Algirdas Pečiulis sako, kad penki rajono ūkininkai prašė atlyginti graužikų padarytą žalą. „Ūkininkai kreipiasi į seniūniją, o seniūnai praneša mums. Savivaldybėje sudaroma komisija, kurioje dalyvauja ir ūkininkai, ir medžiotojai. Abi šalys yra suinteresuotos rasti bendrą sprendimą ir susitaria. Žalą atlygina medžioklės plotų naudotojai, klubai, būreliai“, – paaiškino A.Pečiulis.

Aštriadančių sumažėjo

Kėdainių rajono medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės žinovė Birutė Morkūnienė sako sulaukianti daug ūkininkų skundų. Ūkininkai informuoja, kai dėl graužikų suręstų užtvankų vanduo užtvindo jų pievas ir miškus. „Kai mums paskambina, reaguojame operatyviai. Graužikus gaudome. Mums padeda miškininkai ir savivaldybės žemės ūkio melioracijos tarnybos darbuotojai“, – pasakoja B.Morkūnienė. Pašnekovė pabrėžė, kad šilta žiema yra palanki kovai su bebrais. Kėdainių medžiotojai tik džiūgauja sužinoję apie graužikus. „Anksčiau medžiotojai būdavo raginami ardyti bebravietes, o dabar noriai medžioja, nes bebriena – delikatesas. Prieš kelerius Kėdainių rajone buvo labai daug bebrų, dabar jų kritiškai sumažėjo“, – aiškino B.Morkūnienė. Prieš ardant bebravietę būtina gauti aplinkosaugininkų leidimą. Perspektyvios bebravietės, nedarančios žalos žmonėms, neardomos. Medžioklės žinovė įspėja, kad bebrus medžioti leidžiama tik turint medžiotojo bilietą ir tik savo medžioklės plotuose. Vandens žinduolių negalima medžioti nuo balandžio 15 iki rugpjūčio 1 d.

Nemaloni kaimynystė

Pasvalio rajono savivaldybės Daujėnų seniūnijos seniūnas Vladas Vitkauskas mano, kad ūkininkai, norintys apsiginti nuo bebrų, turėtų patys tinkamai prižiūrėti griovius ir juos tvarkyti. „Ūkininkai problemas pastebi greičiau nei valdininkai. Į mus kreipėsi Rimas Vasiliūnas, prašydamas pagalbos. Prie Orijos upelio ūkininkas augina žieminius miežius ir kviečius. Jo laukus dažnai semia dėl bebrų užtvankų patvinęs vanduo“, – pasakoja seniūnas. Todėl artimiausiu metu ketinama susėsti prie bendro stalo ir gvildenti iškilusią problemą kartu su specialistais.

Rudenį, pasak V.Vitkausko, visos bebrų užtvankos buvo sunaikintos, bet jie jas atstatė. Daujėnų seniūnijoje nuo aštriadančių išdaigų kenčia ūkininkas Kazimieras Navakas. Seniūnas sako, kad ūkininko žemės yra tarsi Bermudų trikampyje. K.Navako žemės priklauso skirtingiems medžiotojų būreliams: viena dalis – Panevėžio rajono, kita – Daujėnų ir Naradavos medžiotojų būreliams. „Su Panevėžio rajono medžiotojais nerandame bendros kalbos, jie nieko nedaro. Todėl bebrų antplūdis šiose žemėse yra labai didelis“, – akcentavo V.Vitkauskas.

Supaprastinta tvarka

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vyresnioji specialistė Jolanta Urbelionytė pabrėžė, kad aplinkos ministras išleido įsakymą dėl supaprastinto bebraviečių ardymo, kuriuo siekiama sumažinti bebrų daromą žalą gamtai. „Žemės, miško, vandens telkinio sklypo savininkams, valdytojams ar naudotojams arba medžioklės plotų naudotojams leidžiama ištisus metus rankinėmis ir mechaninėmis priemonėmis, išskyrus sprogmenis ir sprogstamąsias medžiagas, ardyti bebrų pastatytas užtvankas.

Visas šias priemones galima naudoti tose bebravietėse, kur padaryta automobilių keliams, geležinkeliams, vandens saugyklų pylimams, pastatams ar melioracijos įrenginiams. Taip pat tuo atveju, jeigu dėl pastatytos užtvankos semiami žemės ūkio pasėliai ar kitos naudmenos, miškas arba užtvanka yra ekologiniu bei kultūriniu požiūriu vertingoje upėje“, – rašoma įsakyme.

Jolita Žurauskienė, „Valstiečių laikraštis“