Medziokle.info - Tikro medžiotojo portalas!

Prieš 80 metų Vokietijos rezervatuose apgyvendinti Šiaurės Amerikos meškėnai per pastarąjį dešimtmetį užkariavo ne tik šios šalies didmiesčius, bet ir daugelį miestų Prancūzijoje, Danijoje ir Lenkijoje. Specialistai spėja, jog šio gyvūno netrukus galime sulaukti ir Lietuvoje.

„Meškėnas – vienas simpatiškiausių miesto gyvūnų. Vaikai džiaugiasi pamatę pūkuotą žaismingą „meškiuką“, skrajojantį nuo vienos šakos iki kitos. Suaugusieji stebisi, iš kur centrinėje Europoje atsirado šis amerikietiškuose filmuose matytas gyvūnas“, – „EKO redakcijai“ pasakoja zoologas, Berlyno universiteto mokslinis bendradarbis Lukas Sucre. Vokietijos sostinėje sunku nepastebėti meškėnų. Ten per pastaruosius metus susiformavo viena gausiausių Europos didmiesčiuose šių gyvūnų populiacijų. Spėjama, jog viename kvadratiniame kilometre Berlyne gyvena dešimtys meškėnų. Pamatyti juos galima ne tik parkuose, bet ir centrinėse aikštėse ir tankiai užstatytose gatvėse, kur jie šokinėja nuo vieno namo stogo iki kito.

„Nors meškėnai ir priskiriami prie plėšrūnų, jie gali misti bet kuo, ką tik randa mieste, – sako L. Sucre. – Miestas – tikras rojus šiems nepasotinamiems gyvūnams, kurie Europoje praktiškai neturi natūralių priešų. Gyvendami laukinėje gamtoje, pavasarį jie teikia pirmenybę gyvuliniam maistui: medžioja peles, paukščius, aktyviai ieško sraigių ir kirminų. Prisisotinę baltymų vasarą ir rudenį jie tampa vegetarais, o žiemą pasninkauja. Miesto sąlygomis jie iš esmės keičia įprastinę dietą – čia maisto yra daugiau nei reikia. Jeigu miške šio gyvūno dienos norma siekia vos 200 gramų, miesto meškėnas suėda daugiau nei pusę kilogramo. Numalšinti alkį jis mėgsta prie kavinių ir restoranų, parduotuvių ir gyvenamųjų namų – visur, kur galima rasti šviežių maisto atliekų“.

Būtent maisto pasiekiamumas ir natūralių priešų stoka padėjo meškėnams užkariauti Vokietijos, o dabar ir kitų Vakarų ir Vidurio Europos šalių miestus. Įdomu, jog dabartinė daugiamilijoninė Europos meškėnų populiacija prasidėjo tik nuo keturių gyvūnėlių, kurie 1934 metais buvo atvežti iš JAV ir paleisti rezervate prie Ederio ežero Vidurio Vokietijoje. Meškėnai iškart prisitaikė prie naujų gyvenimo sąlygų ir jų skaičius pradėjo staigiai didėti. Netrukus jie buvo įkurdinti rezervate prie Berlyno.

Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje jie gyveno tik šiuose dviejuose rezervatuose. Čia jų populiacijos buvo griežtai kontroliuojamos. Per Berlyno bombardavimą 1945 metais smarkiai nukentėjo rezervato apsauginės zonos, ir meškėnai įsikūrė aplinkiniuose miškuose. Taip pat ilgainiui šie gyvūnai sugebėjo įsikurti ir už Ederio ežero rezervato ribų. 1956 metais laukinėje gamtoje buvo aptikta apie 300 meškėnų, 1970 metais jų buvo jau apie 20 tūkstančių, o dabar, kaip spėjama, jų skaičius perkopė kelis ar net keliolika milijonų.

„Meškėnų invazija galbūt džiugina vaikus, kuriems neabejotinai patinka stebėti šį judrų gyvūną, bet daugumai miesto gyventojų ji kelią vis didesnį nerimą, – sako L. Sucre. – Įdėmiai pažvelkite į meškėną. Jo rankytė su penkiais pirštais labai panaši į žmogaus. Tai nepaprastai apsukrus gyvūnas, kuris gali laipioti namų sienomis, taikliai šokinėti dideliais atstumais ir gyventi bet kur, kur tik yra „stogas“ virš galvos – rūsiuose, vamzdžiuose ar netgi kaminuose! Pavyzdžiui, Kaselio mieste kas antrame gyvenamajame name yra įsikūrę meškėnai. Ne visiems patinka tokia kaimynystė“.

Spėjama, jog trys ketvirtadaliai iš Ederio ežero rezervato kilusių meškėnų ir jų palikuonių yra pavojingų apvaliųjų kirminų platintojai, galintys užkrėsti ir žmones. Jų berlynietiški giminaičiai laikomi sveikais, bet pastaruoju metu plintant ir kryžminantis abiems populiacijoms šie parazitai perduodami naujoms meškėnų šeimynoms, kurios užkariauja vis naujas teritorijas.

„Gausių meškėnų populiacijų jau galima aptikti Danijoje, Belgijoje ir Prancūzijos šiaurės rytuose. Ten yra daugiausia infekuotų Ederio ežero gyvūnų palikuonių, – sako pašnekovas. – Ederio ir Berlyno mišinys vis labiau plinta Čekijoje, Austrijoje, Slovakijoje ir Vengrijoje. Vakarų Lenkijoje dabar galime stebėti Berlyno meškėnų giminaičių žygį. Sprendžiant iš jų plitimo tempo, galima spėti, jog po kelerių jie pasieks ir rytinę Lenkijos sieną, iš kur jiems nebus jokių kliūčių patekti į Lietuvą“.

http://www.alfa.lt