Mėtys jaukus su vakcina

Trečiadienis, 28 Rugsėjis 2011 07:35

Šią savaitę laukinius gyvūnus šalyje pradedama vakcinuoti nuo pasiutligės. Vakcinavimas vyks maždaug iki gruodžio vidurio – tol, kol jaukai su vakcina bus išmėtyti visoje Lietuvos teritorijoje.

„Žmonės turbūt dar nepamiršo skaudžios nelaimės Rusijoje, kai Pamaskvio regione nuo pasiutligės mirė devynmetė mergaitė. Ji užsikrėtė šia liga žaisdama – nuo sergančios katės.

Siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į šios ligos grėsmę, rugsėjo 28-ąją minima Pasaulinė pasiutligės diena”, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) gyvūnų gerovės ir sveikatingumo skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja Aušra Leščinskaitė-Petrauskienė.

Apskaičiuota, kad kas 10 minučių pasaulyje nuo pasiutligės miršta po žmogų.

Liga paplitusi pasaulyje

Pasiutligė – virusinė nervų sistemą pažeidžianti liga, kuria gali susirgti visi šiltakraujai gyvūnai. Ja sergama visame pasaulyje. Jei nesiimama profilaktikos priemonių, beveik visada liga baigiasi mirtimi.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet nuo šios ligos miršta daugiau nei 55 tūkst. žmonių, daugiausia – Azijoje ir Afrikoje.

99 proc. žmonių mirčių kaltininkai – pasiutlige sergantys šunys. Beveik pusė nuo pasiutligės mirusiųjų – vaikai, jaunesni nei 15 metų.

Lietuvoje per pastaruosius 50 metų nuo pasiutligės mirė 11 žmonių. Pastarąjį kartą – 2007 metais. Tuomet žmogus užkratą parsivežė iš kelionės po Indiją.

Plinta per seiles

Lietuvoje pasiutligę platina laukiniai mėsėdžiai gyvūnai, dažniausiai – rudosios lapės ir usūriniai šunys. Nuo žvėrių žmonės užsikrečia ypač retai. Dažniau nukenčia naminiai gyvūnai – šunys, katės, kartais galvijai, arkliai.

Pasiutligės virusas plinta per seiles, todėl žmogui pavojingiausi tie gyvūnai, kurie gali įkąsti arba aplaižyti – šunys arba katės.

„Gyvūno agresija – vienas pasiutligės požymių. Tačiau pasitaiko atvejų, kad sergantys gyvūnai netampa agresyvūs. Atvirkščiai – gali tapti labai meilūs.

Tačiau šeimininkai bemaž visada pastebi pakitusį gyvūno elgesį, išaugusią baimę, padidėjusį seilėtekį, raumenų traukulius”, – aiškino vyriausioji veterinarijos gydytoja A.Leščinskaitė-Petrauskienė.

Vakcinos – žvėrims

Veiksmingiausias būdas užkirsti pasiutligei kelią – išnaikinti jos židinį gamtoje. Tai galima padaryti tik vakcinuojant laukinius gyvūnus. Lietuvoje tai daroma nuo 2006-ųjų.

„Sumedžiotų lapių ir usūrinių šunų kraujo tyrimai rodo, kad vakcinavimo veiksmingumas jau pasiekė 87 proc. ir dauguma gyvūnų įgijo imunitetą pasiutligei”, – sakė A.Leščinskaitė-Petrauskienė.

Per pirmąjį šių metų vakcinavimo nuo pasiutligės etapą, vykusį birželį, Lietuvoje buvo išmėtyta 1,3 mln. jaukų. Tiek pat jų ketinama išmėtyti ir šį rudenį.

Ketvirtadienį, rugsėjo 28-ąją, bus pradėtas rudeninis laikinių gyvūnų vakcinavimas. Pirmieji jaukai su vakcina iš lėktuvų bus išmėtyti Klaipėdos regione. O iki gruodžio – visoje Lietuvos teritorijoje.

Apskaičiuota, kad vakcinavimas būna veiksmingas, kai kvadratiniame kilometre išmėtoma per 20 jaukų.

„Dabar, kaip ir pavasarį, gerokai tankiau nei kituose regionuose jaukai bus mėtomi pasienio ruože ties Baltarusija. Tai daroma neatsitiktinai. Statistikos duomenimis, daugiausia pasiutlige sergančių gyvūnų pasitaiko pasienyje su šia valstybe. Didelė tikimybė, kad ligos užkratą iš šios valstybės pas mus atneša migruojantys žvėrys”, – sakė A.Leščinskaitė-Petrauskienė.

Šiemet VMVT pasirašė susitarimą su Baltarusijos žemės ūkio ir maisto ministerija. Sutarta, kad pasienio rajonuose Baltarusija taip pat vakcinuos žvėris. Taip tikimasi užkirsti kelią pasiutligei patekti į ES teritoriją.

Jauko geriau neliesti

Jauke yra kapsulė su vakcina. Gyvūnui ėdant, jauke esanti kapsulė plyšta. Per sužeistą ryklės gleivinę vakcina, kurios sudėtyje yra susilpninto pasiutligės viruso, patenka į gyvūno organizmą. Taip įgyjamas imunitetas pasiutligei.

Vis dėlto neįmanoma tiksliai numatyti, kur nukris iš lėktuvo išmestas jaukas. Todėl gyventojų prašoma būti budrių ir aptikus jauką greta namų apie jį informuoti teritorinę VMVT.

VMVT specialistai atvyksta surinkti pabirusių jaukų ir juos nugabena į atokesnę vietovę.

„Jauko negalima liesti. Nieko tokio, jei jį suėstų šuo ar katė, nes vakcina augintiniams nepavojinga. Tačiau žmogus, palietęs jauką, turi būtinai su muilu nusiplauti rankas. Jeigu vakcinos turinys pateko į burną, akis ar nosį, būtina nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą”, – pabrėžė A.Leščinskaitė-Petrauskienė.

Audronė Urvelytė ("Lietuvos rytas")

http://www.lrytas.lt/-13170153241315284158-m%C4%97tys-jaukus-su-vakcina.htm