Titulinis

Šeryklų kameros

Šernų Šėrykla Ispanijoje

Šios transliacijos kameros randasi Pla de Corrals, Valencia, Ispanija pakraštyje. Dienos metu šios HD (High Definition - Aukštos Raiškos) kameros transliuoja laukinių paukščių maudynes ir matinimasi prie vandens duburio. Naktį transliacija keičiama į tiesioginę Iberijos laukinių šernų, lapių ir kartais laukinių kačių stebėjimo vietą.

Vieta jūsų reklamai islendantis langas

 Vieta jūsų reklamai

 

 

 

 

 

PLOTIS: 290px
ILGIS: sutartinis

 

 

 

Rodyti kameras
Scanpix nuotr.

Vilkų populiacija didėja septynmyliais žingsniais, proporcingai auga ir jų daroma žala. Nors šie plėšrūnai kelia grėsmę žmonėms ir naminiams gyvuliams, jiems suteiktas ypatingos apsaugos statusas. Kukliais skaičiavimais, pilkauodegių prieaugis kasmet sudaro 20 proc., tačiau jų medžiojimo kvotos jau metų metais išlieka neadekvačiai mažos, o limitų nustatymo tvarka grindžiama 2013 m. apskaitos duomenimis.

Papjovė 700 gyvūnų

„Negi teks laukti, kol vilkai sudraskys vaiką, kad kas nors pasikeistų?“ – piktinasi Lietuvos galvijų augintojų asociacijos vadovas Gintautas Migonis. Įsisukę į Elektrėnų apylinkėse besiganančią jo augintinių bandą, vilkai jau vasaros pradžioje nusitempė veislinį veršiuką.

 

Anksčiau šiame krašte nedaug kas buvo regėjęs vilką, tačiau pastaruoju metu pilkauodegių galima išvysti ne tik naktį, bet ir dieną. „Važiuodamas šviesiu popietės metu išvydau ant kelio stovintį vilką. Iš pradžių pamaniau, kad tai šuo. Juk taip nebūna, kad žvėrys nesitrauktų nuo kelio. Deja, ten buvo vilkas. Man priartėjus jis įsliūkino į pakelės žoles, o pravažiavus vėl išlindo, – akistatą su plėšrūnu prisimena G.Migonis. – Laukiniams žvėrims nebūdingas elgesys rodo, kad vilkai yra praradę savisaugos instinktus, jie gali būti pažeistos psichikos. Jeigu taip tęsis, jie pradės puldinėti žmones.“

Aplinkos ministerijos duomenimis, pernai nuo metų pradžios iki vasaros pabaigos Lietuvoje vilkai papjovė ar sužalojo per 700 ūkinių gyvūnų. Apskaičiuota žalos atlyginimo suma tuo metu siekė apie 80 tūkst. eurų. Palyginti su tuo pačiu 2015-ųjų laikotarpiu, šių plėšrūnų padarytos žalos atvejų padaugėjo 19 savivaldybių, iš viso – beveik 30 proc., papjautų ar sužalotų gyvūnų – beveik 40 proc.

Neatitinka realybės

Oficiali statistika, deja, toli gražu neatskleidžia realios padėties. Iš tiesų vilkų padarytos žalos mastas gerokai didesnis. Daugelis pavienių ūkininkų dėl pilkauodegių papjauto gyvulio – ožkos, avies ar veršiuko – nenori gaišti laiko registruodami padarytą žalą ir pildydami kompensacijų gavimo dokumentus. Be to, į statistiką neįtraukiami vilkų papjauti šunys, nes jie nelaikomi ūkiniais subjektais. Tačiau dažnoje apylinkėje apstu atvejų, kai šeimininkas, atėjęs lakinti kiemsargio, aptinka prie būdos riogsantį tuščią antkaklį.

Ūkininkų norą reikalauti atlygio už vilkų padarytą žalą slopina ir tai, kad valstybės mokamos kompensacijos neatperka net dalies nuostolių. Tarkime, jei vilkas papjauna veislinį galviją, atlyginama panašiai tiek, kiek kainuoja mėsa.

„Įstatymas įpareigoja atlyginti visą žalą – ne tik materialinę, bet ir moralinę. Mes, gyvulių augintojai, ūkininkai ir kitų su šia problema susijusių asociacijų atstovai ketiname susivienyti ir reikalauti, kad už vilkų papjautą veislinį galviją būtų atlyginta tiek, kiek jis kainuoja – iki kelių tūkstančių eurų“, – sako G.Migonis.

Apetitas auga

Pasak Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovo Žilvino Augustinavičiaus, ūkininkaujančio Anykščių rajone, ankstyvas, net gegužę prasidedantis avių ir kitų gyvulių puldinėjimas jau tapo įprastu reiškiniu ir nieko nestebina. Vilkai taikosi ne tik į ūkinius gyvūnus. Nuo vasaros pradžios jie jau spėjo papjauti 25 šunis, tiek pririštus vienkiemyje, tiek gyvenvietės viduryje.

Pasak Ž.Augustinavičiaus, vilkų gerokai padaugėjo visoje Europoje. Netgi tose Alpių regiono šalyse, kuriose šių plėšrūnų medžioklė buvo uždrausta, dabar jau oficialiai svarstoma pakeisti vilkų, kaip saugomų faunos atstovų, statusą ir leisti juos medžioti.

Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovo teigimu, mūsų šalyje labiausiai nuo vilkų neapsaugoti yra smulkieji ūkiai. Nors jų savininkai imasi visų rekomenduojamų apsaugos priemonių, nė viena iš jų – nei elektrinė viela, nei tinklas, nei šunys – 100 proc. neapsaugo gyvulių nuo plėšrūnų.

Geriausias nežaboto vilkų elgesio pavyzdys – vos už kelių šimtų metrų nuo gyvenamosios sodybos sunaikinta 28 avių banda. Vidury baltos dienos vilkai avis suvarė į pašiūrę ir joje surengė skerdynes. „Vilkai nesibaido žmonių kaimynystės. Panašu, kad jie susikergę su šunimis ir perėmę jų gyvenseną. Todėl būtina didinti plėšrūnų medžioklės limitus“, – įsitikinęs Ž.Augustinavičius.

Kaip pasakėčioje

Prieš penkerius metus šalyje buvo užregistruota apie 60 tūkst. avių, šiemet – per 150 tūkst. Anot Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Jono Talmanto, vilkai per metus sudrasko tiek naminių gyvulių, kiek jų telpa vienoje didelėje fermoje. Visoje šalyje vilkų padaroma žala akivaizdžiai didėja, o patirti nuostoliai ūkininkams atlyginami mokesčių mokėtojų lėšomis.

„Vilkų globėjai nesibodi net ciniškų aiškinimų, neva plėšrūnų populiacija gausėja dėl augančio laikomų gyvulių skaičiaus. Išeitų, nelaikykime gyvulių, tuomet sumažės ir vilkų, – stebisi J.Talmantas. – Teko girdėti ir dar vieną iš oficialios tribūnos pasakytą „auksinę mintį“, neva vilkai ateina pjauti gyvulių, nes po mišką naktį vaikšto žmonės… Vadinasi, reikėtų uždrausti žmonėms naktį kelti koją į mišką, kad nebūtų drumsčiama ramybė vilkams. Tuomet jie nepjaus naminių gyvulių?“

Limitas nekeičiamas

Prieš kurį laiką vilkus Lietuvoje buvo leidžiama medžioti ištisus metus. Už sumedžiotą pilkauodegį medžiotojams netgi buvo mokamos premijos. Vis dėlto šie plėšrūnai nebuvo išnaikinti.

„Mes nesame uždara teritorija, todėl reikėtų atsižvelgti į bendrą kontekstą. Baltarusijoje vilkai medžiojami ištisus metus. 2017-ųjų vasarį šioje šalyje buvo sumedžiota 1 300 vilkų. Latvijoje per metus leidžiama sumedžioti 250–300, Estijoje – 130–150 šių plėšrūnų. Lietuvoje metai iš metų nesikeičia 60-ies vilkų limitas, kuris patvirtinamas remiantis 2013 metų apskaitos duomenimis. Tad galima teigti, kad Lietuvoje vilkams įsteigtas rezervatas“, – sako Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Bronius Bradauskas.

Ydinga tvarka

Žymiausio šalyje vilkų tyrinėtojo, biomedicinos mokslų daktaro Lino Balčiausko teigimu, dėl susidariusios padėties kalta šių gyvūnų medžioklės limitų nustatymo tvarka. Ją patobulinti padėtų pakeistas Vilko apsaugos planas. Pastarosios kelios žiemos buvo besniegės, todėl nebuvo sąlygų tinkamai parengti vilkų apskaitą. Jei jos nėra, įstatymas įpareigoja remtis paskutinės esančios apskaitos skaičiais. Paskutinė apskaita parengta 2013 metais, tad jos duomenimis ir remiamasi nustatant vilkų medžioklės limitus.

Linas Balčiauskas

Linas Balčiauskas

„Iš tiesų vilkų skaičius yra gerokai didesnis. Tuomet ir iškyla prieštaravimas – vilkų medžioklės limitas yra nepagrįstai mažas, o atėjus vasarai pasipila pranešimai apie šių plėšrūnų padarytą žalą. Aš pats nesu medžiotojas, bet manau, kad limitas turėtų būti padidintas. Kitaip nerasime išėjimo iš šio akligatvio“, – sako L.Balčiauskas.

Nuostoliai nemažėja

Už Vilko apsaugos plano pakeitimą pasisako ir ūkininkai, gyvulių augintojai, mokslininkai bei medžiotojai. Tačiau jų nuomonės ir balsų mažai paisoma. Užtat visuomeninės gamtos apsaugos organizacijos, rengdamas skambias viešas akcijas, raško svarias politinio kapitalo akcijas.

„Garsiąją Vilko apsaugos peticiją pasirašė anaiptol ne mokslininkai, ūkininkai ar kiti šios srities specialistai, bet miesto moksleiviai, – tikina L.Balčiauskas – Peticijos sąraše aš radau savo kaimynės, kuri tuo metu buvo aštuntokė, pavardę. Koreguojant naują Vilko apsaugos planą balso teisę turėtų įgyti ir kita pusė – asmenys, laikantys gyvulius, asociacijų nariai ir pavieniai augintojai, kurie daugiausia nukenčia nuo vilkų.“

Laikas imtis pokyčių

Pasak mokslininko, Latvijoje jau atnaujintas plėšriųjų gyvūnų – vilkų, lokių, lūšių, įskaitant ir ūdras, – apsaugos planas. Tai atlikta rengiant viešus svarstymus ir susitikimus su visuomene bei suteikiant žodį visų grupių atstovams.

„Visoje Europoje plėšrūnų populiacija auga. Šis faktas patvirtintas oficialia informacija, išspausdinta pačiame prestižiškiausiame mokslo žurnale „Science“, kurio bendraautoriai – visų Europos šalių mokslininkai. Remiantis šiais duomenimis, akivaizdu, kad vilkų ir kitų plėšrūnų populiacija Europoje ne tik atsikūrė, bet ir gerokai pagausėjo“, – tvirtina L.Balčiauskas.

Pasak jo, pavojaus, kad vilkai gali išnykti nėra, todėl turėtų būti nustatytas racionalus jų populiacijos valdymas.

„Vilko apsaugos planas turėtų būti peržiūrimas kas keleri metai arba pagal poreikius, o planuojamus kardinalius pakeitimus reikėtų pateikti viešai apsvarstyti. Tokią peržiūrą kuo skubiau turėtų inicijuoti Aplinkos ministerija“, – tikina L.Balčiauskas.

 

http://valstietis.tv3.lt/naujienos/ukininku-zinios/lietuva-tapo-vilku-ikaite/

Apklausos

 

 

Medžioklės akimirkos

Marguva

Mūsų Draugai

Kibirkšties medžiotojų būrelis

http://www.ginklai.net

http://www.skalikas.lt

   Oksalis
 128x48  suduvos_medziotoju_sajunga
 Army shop