Titulinis
Подробнее на сайте: https://news720.ru
https://newsquick.ruhttps://rawnews.ruhttps://sidenews.ru https://bordernews.ruhttps://branchnews.ruhttps://exactnews.ruhttps://newsaim.ruhttps://newsabc.ru https://newsmoment.ruhttps://newsinit.ruGo to top of pagehttps://newsrecent.ruhttps://newsnight.ru https://targetnews.ruGo to top of pagehttps://calmnews.ru

Šeryklų kameros

Šernų Šėrykla Ispanijoje

Šios transliacijos kameros randasi Pla de Corrals, Valencia, Ispanija pakraštyje. Dienos metu šios HD (High Definition - Aukštos Raiškos) kameros transliuoja laukinių paukščių maudynes ir matinimasi prie vandens duburio. Naktį transliacija keičiama į tiesioginę Iberijos laukinių šernų, lapių ir kartais laukinių kačių stebėjimo vietą.

Vieta jūsų reklamai islendantis langas

 Vieta jūsų reklamai

 

 

 

 

 

PLOTIS: 290px
ILGIS: sutartinis

 

 

 

Rodyti kameras

Ankstyvas ruduo – metas, kai vilkai mokina savo jauniklius medžioti. Kėdainių rajone apytiksliais skaičiavimais klaidžioja apie 20 vilkų, ir būtent dabar yra tas laikas, kai netoli miškų masyvų gyvenantys žmonės kasnakt ima jaudintis dėl savo galvijų ir kitų naminių gyvūnų gerovės.

Lengvas grobis

Kaip „Rinkos aikštei“ komentavo Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Lionius Stanevičius, šiuo metu vilkai moko savo jauniklius, kaip susirasti maisto. O kas gali būti lengviau, nei užpulti naminį gyvūną?

„Dabar būtent tas metas, kai vilkai pridaro daugiausiai žalos gyventojams. Jaunikliai auga, o naminiai gyvuliai yra romūs, neagresyvūs. Vilkams patogu savo jauniklius mokyti medžioti ne su laukiniais gyvūnais. Laukiniai gyvūnai vis tiek agresyvesni, jie gina savo teritoriją, savo jauniklius. Gali ir vilkų mažylius sužaloti.

Štai pernai panašiu metu Vincgaliuose net penkis šunis vilkas papjovė – tai įsivaizduokit! Truputį netikėta, kad jau taip įžūliai lįstų į sodybas. Tiesa, šiemet to vilko nebematome – pernai teko jį pagąsdinti, iššovėme, na o šiemet jo nesimato“, - pasakojo L. Stanevičius.

Kasmet Vilkaviškio krašto gyvulių augintojams vilkai pridaro nuostolių, tačiau šiemet ūkininkai pastebėjo, jog šie plėšrūnai vis labiau įžūlėja, atsliūkina bemaž į kiemą ir nesibaido žmonių. Ūkininkai priversti ieškoti vis naujesnių būdų, kaip apsaugoti galvijus, tačiau vilkai sumanumu aplenkia žmones.

Į kalvotose Vištyčio seniūnijos apylinkėse besiganančią trisdešimties žalmargių bandą naktį įsisukę vilkai užpuolė ką tik karvės atsivestus du veršelius.

Vilkų populiacija didėja septynmyliais žingsniais, proporcingai auga ir jų daroma žala. Nors šie plėšrūnai kelia grėsmę žmonėms ir naminiams gyvuliams, jiems suteiktas ypatingos apsaugos statusas. Kukliais skaičiavimais, pilkauodegių prieaugis kasmet sudaro 20 proc., tačiau jų medžiojimo kvotos jau metų metais išlieka neadekvačiai mažos, o limitų nustatymo tvarka grindžiama 2013 m. apskaitos duomenimis.

Papjovė 700 gyvūnų

„Negi teks laukti, kol vilkai sudraskys vaiką, kad kas nors pasikeistų?“ – piktinasi Lietuvos galvijų augintojų asociacijos vadovas Gintautas Migonis. Įsisukę į Elektrėnų apylinkėse besiganančią jo augintinių bandą, vilkai jau vasaros pradžioje nusitempė veislinį veršiuką.

Aukštaitijos ūkininkai griebiasi už galvų dėl laisvėje klaidžiojančių stumbrų. Jų priviso tiek, kad sušlamščia pusę derliaus. Pašaro stumbrai dažniausiai ieško laukuose, tad padaro daug žalos pasėliams - juos ėda trypia, išguli. Vienas ūkininkas suskaičiavo, kad stumbrai sušlamštė net 30 tonų jo cukrinių runkelių.

Ūkininkai ir medžiotojai vienu balsu tvirtina, kad dauguma laisvėje klajojančių ir pasėlius ėdančių stumbrų smarkiai ligoti. Dėl artimo kryžminimosi daugelis turi genetinių problemų. Medžiotojai siūlosi jas išspręsti.

„Argi čia stumbrai? Jie kreivi ir šleivi, sunykę lyg kokios perkarusios katės“. Štai tokius stumbrus regi Kėdainių bei Panevėžio krašto ūkininkai, kai šie gyvuliai subrenda į rapsų bei kitokius pasėlius. Ir juos nuniokoja.    

Ūkininkų ir šių gyvūnų globėjų konflikte seniai laksto žiežirbos. Vieni juos gina, kiti juos visus čia pat sumedžiotų nepaisant, kad už stumbrų padarytą žalą pasėliams ar kitokiems augalams yra iš dalies atlyginama. 

 

Stambiųjų plėšrūnų registravimo projektas, kurį inicijavo Gamtos tyrimų centras ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, tebesitęsia. Per 2015–2016 metus buvo stebėta (o neretai nufotografuota) apie 600 vilkų ir beveik 140 lūšių. Tačiau pagrįstai įvertinti vilkų skaičių visoje Lietuvoje duomenų nepakanka. Aktyvaus medžiotojų, miškininkų ir profesionalių biologų dalyvavimo projekte dėka, apie vilkų skaičių geriausiai galima spręsti Šilalės, Švenčionių, Ukmergės, Biržų rajonuose. Pranešimų iš Kupiškio, Rokiškio, Biržų, Šakių, Klaipėdos, Anykščių, Tauragės, Varėnos, Utenos, Panevėžio, Jurbarko, Plungės, Joniškio, Alytaus, Ignalinos, Zarasų, Šalčininkų, Kėdainių, Marijampolės, Akmenės, Švenčionių, Telšių, Kelmės, Molėtų, Kauno ir Šilutės rajonų yra labai mažai. Jų tikrai nepakaks Vilko apsaugos plano peržiūrai ir tiems pakeitimams jame. Laukiame aktyvesnio dalyvavimo.

Apklausos

 

 

Medžioklės akimirkos

Marguva

 
 

Mūsų Draugai

Kibirkšties medžiotojų būrelis

http://www.ginklai.net

http://www.skalikas.lt

   Oksalis
 128x48  suduvos_medziotoju_sajunga
 Army shop